Lengvaatletė
Mano trenerė man vis kartoja: „Šuolis gimsta žemėje.“ Galbūt dėl to, kad tai yra visiška teisybė ir jungia labai daug elementų, o gal tiesiog dėl to, jog dažnai tai girdžiu, ši frazė man giliai įstrigusi atmintyje.
Airinė Palšytė
Atstovauti Lietuvai – tai didžiulė garbė, pasididžiavimas, džiaugsmas ir begalinė atsakomybė.
Prieš kiekvienas varžybas visada peržiūriu savo geriausius šuolius, tada susidėlioju esminius varžybų momentus, kruopščiai susiplanuoju varžybų dienos ir išvakarių darbotvarkę, su trenere ir kineziterapeutu (o pastaruoju metu – ir su sporto psichologe) aptariame pagrindinius klausimus, galinčius iškilti varžybų dieną.
Savo tėvams esu be galo dėkinga už tai, kad mano vaikystė buvo kupina įspūdžių, laisvės, judėjimo, nuotykių, laimės ir kitų džiugių akimirkų. Taip pat esu dėkinga už galimybę eksperimentuoti, klysti, pasimokyti iš savo klaidų ir judėti į priekį. Džiaugiuosi, kad buvau skatinama išreikšti visus turimus talentus ir visuomet galėjau rinktis (patinkančius daiktus, būrelius, užsiėmimus ir kt.). Tai suformavo mano asmenybę ir charakterį.
Pripažinimas. Galbūt nuskambės kvailai, bet tikrai nesijaučiu žvaigžde. Daug kas dažnai manęs klausia, koks jausmas būti žinomai ir atpažįstamai, bet į tokius klausimus paprastai neturiu atsakymo, nes savęs nelaikau įžymybe. Esu žmogus, siekiantis savo tikslų ir tiesiog džiaugiuosi, jei viskas vyksta sklandžiai. O pergalės, laimėjimai ir išaugęs dėmesys giliai širdyje nepakeičia to, kad pirmiausia esu tiesiog žmogus.
Nėra didesnės motyvacijos už žinojimą, kad vieną dieną tai, ką padariau šiandien, gali turėti didelės reikšmės tam, ką pasieksiu ateityje. Didelių tikslų išsikėlimas skatina kasdien jų siekti su vis didesniu užsidegimu.
Kelionėse visada su savimi turiu asmens dokumentą (ir jo kopiją), banko korteles, taip pat vežuosi bent vieną knygą, nes jos – puiki proga bent trumpam nukreipti mintis ir kuo nors save praturtinti.
Kai manęs klausia, kokios dietos laikausi, visada atsakau, kad valgau tai, ko mano organizmas tuo metu nori. Ir ne vienam atrodo keista, nes vyrauja stereotipas, kad visiems sportininkams būtina laikytis griežtos dietos ir režimo. Dažnam atrodo, kad sportininkai niekada neleidžia sau nuklysti, pavyzdžiui, užsukti į greito maisto užkandinę.
Be galo sunku po atostogų prisiversti grįžti į sporto režimą, nes mėgstu rytais patinginiauti lovoje, ilgiau pamiegoti ir niekur neskubėti.
Jaučiuosi patogiai būdama viena ar savo artimųjų ir geriausių draugų draugijoje, nes tuomet galiu būti tokia, kokia esu iš tikrųjų. Esu tikra, kad artimiausi žmonės visuomet mylės ir priims mane su visomis mano ydomis ir keistenybėmis, o tai leidžia atsipalaiduoti ir mėgautis kokybišku laisvalaikiu.
Gimiau jau nepriklausomoje Lietuvoje ir tuo labai didžiuojuosi. Puikiai suvokiu, kad esu žmogus tos kartos, kuri turi daugybę progų kurti jau kiek kitokią Lietuvą, prisidėti prie jos žinomumo ir klestėjimo. Tai karta su šimtais galimybių, tad belieka tik jomis protingai pasinaudoti.
Airinė Palšytė
Mano didžiausias autoritetas nėra konkretus žmogus, nes žodį „autoritetas“ labiau sieju su tam tikromis charakterio ir būdo savybėmis. Stengiuosi nesilygiuoti į ką nors konkretaus, noriu tiesiog tobulėti ir kasdien tapti geresne savo pačios versija.
Nenorėčiau, kad pasikartotų istorija ir tektų išgyventi skaudžius praeities momentus. Kita vertus, puikiai suprantu, kad tam tikri dalykai gyvenime vyksta ne atsitiktinai, tad viskas, kas įvyko anksčiau, turi reikšmės tam, kokia esu dabar. Ir už tai turėčiau būti dėkinga.
Nematau prasmės sureikšminti dalykų, kurių negaliu pakeisti. Ir vis prisimenu šį teiginį patvirtinantį puikų patarimą: jeigu tam tikri veiksmai, įvykiai, emocijos neturės didelės reikšmės po 5, 10 ar 15 metų, neskirk daugiau nei 5, 10 ar 15 minučių savo laiko šiam dalykui.
Niekada nesitikiu, kad kiti žmonės elgsis būtent taip, kaip man norėtųsi, nes puikiai suvokiu, jog visi esame labai skirtingi, augome skirtingoje aplinkoje ir buvome veikiami skirtingų žmonių, tad tikimybė, kad tam tikrų veiksmų atoveiksmis bus toks, kokio aš norėčiau, yra labai nedidelė. Geriausi dalykai gyvenime nutinka tuomet, kai apie tai negalvoji ir mažiausiai jų tikiesi.
Neprivalau būti kuo nors kitu ar lygiuotis į kokį nors kitą asmenį, nes manau, kad kiekvienas esame unikalus ir tai yra geriausia, ką turime. Todėl tiesiog stengiuosi būti savimi.
Kartais tiesiog noriu visą dieną praleisti namuose ir neatsakinėti į darbo el. laiškus ar skambučius. Dėl savo profesijos tikrai daug keliauju, bendrauju su įvairiais žmonėmis ir retai leidžiu laiką namuose. Nepaisant to, giliai širdyje esu namų ir šeimos žmogus, tad jei tik turiu galimybę iškeisti viešą renginį į jaukų laiko praleidimą namuose, renkuosi pastarąjį variantą.
Žaviuosi tais žmonėmis, kurie patys kuria savo gyvenimo ir profesijos kelią, mėgaujasi kasdiena ir geba pozityviai žvelgti į pasaulį. Tai žmonės, gyvenime veikiantys tai, ką nori, ką mėgsta ir kuo didžiuojasi, taip jie, įdėdami sąlyginai nedaug pastangų, iš savo mėgstamos veiklos sulaukia daug teigiamo. Tokie žmonės įkvepia aplinkinius ir tai mane labai žavi.
Norint pasiekti sporto aukštumų, privalu laikytis tam tikros disciplinos ir veiksmų plano. Ne mažiau svarbu, kad lydėtų geriausia įmanoma komanda, kuri motyvuotų kasdien vis labiau stengtis ir siekti užsibrėžtų tikslų. Taip pat būtinas kuo didesnis artimųjų ir aplinkinių palaikymas, nes tai svarbu ne tik pergalių, bet ir nesėkmių akivaizdoje.
Kiekvieną kartą, kai jaučiuosi pavargusi, kamuoja traumos, įvairūs skausmai ar nesėkmės, pradedu savęs klausti, kam man viso to reikia. Atsakymas padeda nustumti visas neigiamas mintis į šalį ir suteikia dar daugiau motyvacijos stengtis, nepasiduoti ir judėti į priekį.
Knygos, kurias galėčiau skaityti vėl ir vėl: P. Coelho „Alchemikas“ ir A. de Saint-Exupéry „Mažasis princas“. Kiekvieną kartą, kai skaitau jas dar kartą, gebu atrasti vis naujų minčių, idėjų ar supratimo apie gyvenimo peripetijas. Tai tikrai nuostabios ir visiems lengvai įkandamos knygos, kuriose kiekvienas ras sau tinkamų dalykų.
Niekas kitas manęs taip nenuleidžia ant žemės, kaip mano artimieji, ypač mama, kuriai esu dėkinga už tai, kad augdama ir laimėdama medalius įvairiose amžiaus grupėse, neturėjau kada užriesti nosies ir užmigti ant laurų. Ji būdavo tas žmogus, kuris vis primindavo, kad esu šaunuolė, bet vis dėlto yra dar kur pasistengti ir tobulėti.
Neseniai supratau, kad sportininko karjera tikrai labai trumpa ir visi, kurie man tai sakė vaikystėje ar paauglystėje, neklydo. Tačiau tai suteikia tik dar daugiau motyvacijos stengtis per treniruotes, kad baigusi savo karjerą galėčiau atsigręžti atgal ir pasakyti, jog tai buvo geriausi mano gyvenimo metai. Ir jaučiuosi nuostabiai, nes pasiekiau tai, ką norėjau.
Savo tėvams esu be galo dėkinga už tai, kokia esu dabar. Genai, auklėjimas, diegiamos vertybės, rūpestis buvo tie dalykai, kurie užaugino mane tokią, kokia esu dabar. Manau, kad užaugau geru žmogumi.
Airinė Palšytė
Man nėra gėda pripažinti, kad ir aš turiu įvairių silpnybių, sunkiai atsispiriu saldumynams, mėgstu rytais ilgiau pamiegoti ir, kaip dauguma žmonių, patinginiauti. Juk visa tai – labai žmogiška, tad neturiu dėl to gėdytis.
Pergalės ir pralaimėjimai panašūs tuo, kad abu dalykai sukelia organizmui labai daug streso, nuo kurio labai pavargstama. Kūną ir protą išvargina didžiulis dėmesys, asmeninis ar aplinkinių spaudimas, mat tuo metu išgyvenamos labai skirtingos emocijos. O šie dalykai skiriasi tuo, kad pralaimėjimus labai sunku pamiršti, jie motyvuoja ką nors keisti, stengtis ir nepasiduoti, kai viskas atrodo beviltiška, nes išgyvenęs neigiamą laikotarpį esi suinteresuotas niekuomet daugiau nebepakliūti į tokią pačią situaciją. Pergalės pasimiršta kiek greičiau. Žinoma, jos taip pat labai ryškios, visada džiugina teigiamais prisiminimais, tačiau kuomet kažką pasieki, atrodo, kad taip ir turėjo būti. Pergalių nesureikšminu. To paties negaliu pasakyti apie pralaimėjimus, nes matydamas faktą ir įvertindamas, kiek daug laiko ir pastangų įdėta, kiek prakaito išlieta, jautiesi tarsi sapnuotum blogą sapną. Sunku susitaikyti su nepalankiu rezultatu. Tačiau tiek pralaimėjimai, tiek pergalės yra puikios pamokos, iš kurių galima labai daug išmokti ir kurios leidžia ateityje lengviau rasti tinkamiausią kelią į sėkmę.
Mano didžiausia svajonė šiuo metu susijusi su sportu ir sporto pasiekimais. Negaliu atskleisti, apie ką būtent svajoju, tačiau viso to dalis yra galimybė įrašyti savo vardą į pasaulio istoriją ir kuo ilgesnį laiką žibėti pasaulinėse arenose.
Didžiausias turtas man yra artimieji, jų sveikata, laimė ir begalinė meilė bei atsidavimas.
