Rašytojas, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas
Manau, kad gyvenimo laimė – nugalėti savo silpnybes ir paversti jas stiprybėmis.
Algimantas Čekuolis
MANO LAIMINGIAUSIA AKIMIRKA buvo Sąjūdžiui įsisiūbavus. Įvyko pirmasis suvažiavimas, antrasis… Ir pamačiau vieningą Lietuvą. Ar galite įsivaizduoti šalį, tautą, kurioje nėra priešingų srovių, kur kiekvienas žvelgia ta pačia kryptimi? Tai buvo tarsi pirmoji meilė.
DARBAS LRT yra mano kassavaitinis kontaktas su Lietuva. Žmonės priprato mane matyti kaip savo gyvenimo dalį, jie pažįsta mano veidą ir per du dešimtmečius tapau jiems toks pažįstamas, kad mane laiko tarsi šeimos nariu.
MANO ĮKVĖPIMAS yra mano tauta ir apskritai viso pasaulio žmonės.
NIEKADA NESUSTOSIU judėti, nes vos sustojus prasideda raumenų atrofija. Jei kalbame apie protinį darbą, galioja tas pats: tavo mąstymas apmiršta.
AŠ SUPRANTU, kad būtina ugdyti savo valią. Nuo 15 metų niekada nepraleidžiu bent 20 minučių kasrytinės mankštos. Savo sąmonę gali lavinti sava valia, tačiau negali kontroliuoti pasąmonės, todėl aš ją apgaudinėju (šypsosi). Kaip? Visada planuoju į priekį, jau dabar žinau, ką darysiu kitais ir dar kitais metais, nors man jau 84-eri.
MOKĖTI užsienio kalbų yra didžiulis malonumas. Mokytis jų taip pat malonu, kaip ir mokėti. Tai lavina smegenis. Kai išmoksti vieną, kitos išmokstamos jau lengviau.
KAI ŽVELGIU Į ŠIANDIENINĮ JAUNIMĄ, nepavydžiu jiems, nes žinau, kad jų gyvenimas bus kupinas iššūkių.
NETIKIU, KAD galima ar reikalinga pakartoti savo gyvenimą. Tai būtų pernelyg komplikuota.
PASIRINKTI TINKAMĄ PROFESIJĄ man buvo lengva. Nuo pat pradžių žinojau, kad noriu būti rašytojas. Mūsų kaimo mokykla sulaukdavo knygų ir siuntinių su įvairiais daiktais iš JAV, o mokyklos bibliotekoje turėjome nepriklausomos Lietuvos žurnalų ir laikraščių. Viskas nuo to ir prasidėjo, tad niekada net nekėliau klausimo, ką darysiu, nes žinojau, kad man neskirta darbuotis niekur kitur, tik žiniasklaidoje.
ŽMONĖS DAŽNAI NUVERTINA laisvę, nes laisvė yra kaip oras, kuriuo kvėpuoji. Pradedi ją vertinti tik tada, kai netenki. Manau, dėl to Lietuva taip vertina laisvę, nes patyrė, ką reiškia gyventi be jos. Nieko nėra svarbiau už laisvę.
JEI RUOŠIESI RAŠYTI, išvakarėse paskaityk geros literatūros.
DALYKAS, KURIO NIEKADA NEPAMIRŠIU – mano pirmoji akistata su laisvuoju pasauliu 1956-aisiais. Tada dar buvau sovietų jūrininkas, o mūsų pirmoji stotelė buvo Vokietijos „Brunsbuttel“ uostas. Labiausiai įsiminė žmonių veidai. Dabar tai nebūtų kažkas stebėtino, tačiau tada jie buvo ramūs, be jokių vidinių juos kamuojančių demonų. Manau, kad vakariečiams tai sudėtinga suprasti.
MOTERYS yra geriausia žmonijos dalis.
BŪDAMAS JŪREIVIU IŠMOKAU: nedera galvoti, kad dabartinė situacija tokia bloga, jog blogiau ir būti negali. Jei taip galvoji, visada baigiasi blogai.
MANAU, KAD SVARBIAUSIAS DALYKAS GYVENIME – neprarasti savigarbos.
MANE DŽIUGINA paprasti dalykai: šviežias maistas, gaivus oras, tylūs miškai ir meškerė su ką tik po vandeniu panirusia plūde.
JEI GALĖČIAU ATSUKTI LAIKĄ, niekada to nedaryčiau.
ŽMONĖS VISADA GALVOJA, kad kažkas kitas turi jiems kažką padaryti ar duoti. Tai – šių laikų nuostata. Vaikams būtinas pavyzdys, tačiau taip pat būtina jiems patiems leisti patirti dalykus. Kuo sunkesnis darbas, kuo jis rizikingesnis, tuo geresnė pamoka.
GEROS KNYGOS RECEPTAS – turėti, ką pasakyti žmonėms.
NESVARBU, KĄ BEDARYTUM, visada stenkis padaryti geriau, nei esi pratęs. Jei tikrai susitelksi, jei rasi paros laiką, kai tavo smegenys veikia geriausiai, tau pavyks.
NEGALI SUPLANUOTI TOKIŲ DALYKŲ kaip mirtis.
GERAS ŽURNALISTAS turi būti neišpasakytai smalsus ir domėtis viskuo.
RETKARČIAIS tinginiauju. Mėgstu tinginiauti. Geriausia paros valanda skandinavų mitologijoje – vadinamoji „vilko valanda“, maždaug 3–5 val. ryto. Jei nubundu tuo laiku, būdamas pusiau sąmoningas, mano sąmonė plūduriuoja laisvai, iškyla naujos idėjos, formuojasi sakiniai. Tačiau neįmanoma šokti iš lovos ir bėgti visko užsirašyti, nes viskas išsisklaidys.
VERTINGIAUSIAS DALYKAS, KURĮ GALI TURĖTI – sveikata ir vaizduotė.
NIEKADA nesakyk niekada.
RELIGIJA yra tema, kuria dažniausiai nekalbu. Tai giliai asmeniškas dalykas, kurio negaliu su niekuo palyginti.
NORĖČIAU būti 10 centimetrų aukštesnis. Visa kita turiu.
VIENAS VISIEMS BENDRAS DALYKAS – mirties baimė, pavydas ir potraukis priešingai lyčiai.
IŠMINTIS YRA ne pervertinti save, o nuolat ugdytis.
KALBANT NUOŠIRDŽIAI, esu laimingas dėl gyvenimo, kurį nugyveno Algimantas Čekuolis.
MYLIU savo šalį, tačiau tai nereiškia, kad blogai manau apie kitas ar nesugebu jų mylėti. Nemylima gali būti tik ta šalis, kurios dar nepažįsti.
BĖGANT LAIKUI mažėja tavo poreikiai, tad gali dėmesį skirti kitiems dalykams.
KIEKVIENĄ DIENĄ BANDAU išmokti ką nors naujo. Nors vieną dalyką.
TIESA YRA TA, kad kol kas niekas neišrado geresnio dalyko nei pats gyvenimas.
