Apie mus

PASSPORT JOURNAL

LIETUVOS TAPATYBĖ: VAKAR, ŠIANDIEN, RYTOJ

Akistatos su lietuviais ir lietuvių kilmės fotomenininkais, literatūrologais, architektais, aktoriais, kompozitoriais, visuomenininkais, mokslininkais, verslininkais ir inovatoriais, tai išskirtinė galimybė ne tik išgirsti jų asmenines istorijas ir įžvalgas, bet dar kartą peržvelgti Lietuvos istorijos paraštes.

PASSPORT JOURNAL bendraautorių kolektyvas atskleidžia įvairialypę Lietuvos tapatybę ir jos transformaciją, tebevykstančią vakar, šiandien ir rytoj. „Antrojo „Passport“ tomo pasirodymas sutapo su Lietuvos šimtmečio iškilmėmis. Gravitacinė valstybės sukakties jėga yra milžiniška, per sąsają su Lietuva veikianti žmones visame pasaulyje. Tad, natūralu, jog pokalbiuose su išskirtinėmis asmenybėmis dėmesys susitelkė į valstybės pamatus, vertybių jungtis ir modernios Lietuvos raidos kontekstus“, – teigia knygų sudarytojas ir dailininkas Kęstutis Pikūnas.

Rinktiniai konspektai, fotopasakojimai ir interviu su penkių kartų atstovais skaitytojus supažindina su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais, laisvės kovotojais ir disidentais, lietuvių kalbos ir kultūros puoselėtojais, dvasininkais, mokytojais, išeiviais ir kartais tyliais, bet ryžtingais maištininkais, kurių atsidavimas ir tikėjimas Lietuva padėjo tvirtus pamatus Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai.

Anot K. Pikūno, antrojo „Passport“ puslapiai yra tarsi seno, nenuilstančio keliautojo pasas – pilnas atspaudų, įrašų ir vizų, žadinančių smalsumą ir suteikiančių drąsos naujoms kelionėms – į save ir savo šalies pažinimą.

PASSPORT JOURNAL, vol. 1

„Po pirmojo „Passport“ tomo pasirodymo daug temų liko užrašų paraštėse. Dar daugiau idėjų kirbėjo galvoje. Darbas rengiant antrąjį tomą tik patvirtino – kuo daugiau akistatų su lietuviais ar lietuvių kilmės fotomenininkais, literatūrologais, architektais, aktoriais, kompozitoriais, visuomenininkais, mokslininkais, verslininkais ir inovatoriais, tuo daugiau naujų kontekstų, vektorių ir sumanymų atsiranda, išsikeroja kone eksponentiškai“, – pastebi K. Pikūnas.

Jis priduria, kad sudarant turinį visų pirma ieškota tikrumo ir paprastumo: „Siekėme rasti simbolinius, didelį svorį savyje sutelkusius vaizdus. Juk nuotrauka dažnai verta tūkstančio žodžių, ji neturi tik iliustruoti teksto – ji privalo pakviesti skaitytoją sustoti, pažvelgti kitu kampu ar net iššaukti emociją. Meninės ir dokumentinės fotografijos sugretinimas tapo nemenkas iššūkis. Būtent tai, šalia kitų inovatyvių ir netikėtų poligrafinių sprendimų, tapo ryškiu „Passport“ išskirtumu“.

PASSPORT JOURNAL, 2 t.

Skirtingai nei pirmasis dvikalbis „Passport“ tomas, antrasis pirma išleistas lietuvių kalba. K. Pikūnas tvirtina, kad angliška leidinio versija skaitytojus pasieks jau šį rudenį. „Tikiu, kad turime rasti naujų būdų pristatyti Lietuvą pasauliui. Būtent todėl pirmasis „Passport“ tomas buvo ruoštas anglų ir, tik vėliau, lietuvių kalba. Patirtis parodė, kad mūsų istorija, pasakojama per žmonių istorijas ir patirtis, yra universali kalba, gebanti sudominti smalsius ir apie Lietuvą mažai (arba nieko) nežinančius žmones“, – teigia K. Pikūnas.

Anot jo, pirmasis „Passport“ tomas sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo ir įkvėpė nesustoti, toliau tyrinėti ir ieškoti įkvepiančių žmonių istorijų bei temų, atveriančių galimybę pažinti ne tik save, bet ir savo šalies istoriją.  Todėl knygos turinys ir forma ne tik supažindina su Lietuva kaip modernia šalimi, bet ir leidžia skaitytojui, nepriklausomai nuo jo tautybės ar interesų, rasti įkvėpimo sau.

Virginija Sližauskaitė, LRT.lt 

Trečiojo „Passport Journal” tomo turinys nėra standartinis Lietuvos žydų (litvakų) istorijos atpasakojimas. Čia, kaip ir ankstesniuose tomuose, žmogus yra kertinė figūra. Patirtys ir pokalbiai su Lietuvoje ir užsienyje gyvenančiais litvakais, įtraukiantis fotopasakojimas ir rinktiniai istorijos kontekstai kviečia sustoti ir nenuobodžiai susipažinti su mažai pažįstama Lietuvos žydų istorija.

PASSPORT JOURNAL. Litvakai, 3 t.

„Apie įvairovę įprasta kalbėti vertinant skirtingų etninių arba konfesinių bendruomenių gyvenimą vienoje socioekonominėje aplinkoje. Visiškai kitaip suskamba įvairovės motyvas, kai jis pritaikomas vienos etninės ir religinės bendruomenės gyvenimui nupasakoti. Būtent su tokia nevienalyte ir nuolat stebinančia bendruomene susiduriame kalbėdami apie žydų diasporos istoriją Lietuvoje. Nors, žinoma, šią bendruomenę siejančios jungtys yra pamatinės – bendra istorija, bendras tikėjimas ir iš jo išeinanti gyvenimo etika, tačiau skirčių, ypač jei kalbėsime apie XIX a. – XX a. pr., atsiranda vis daugiau. Žydų bendruomenės Lietuvoje vaizdiniai yra daugialypiai – štetlai su medine architektūra ir mūrinis Vilnius su daugiau nei šimtu žydų maldos namų, tylios ješivos su prie Šventojo Rašto palinkusiais jaunuolių veidais ir turgaus aikštės su nerimstančiomis kalbomis, arklių prunkštimu bei vaikėzų šūkaliojimu, o gal kvapą gniaužiančios silkių statinės ir Šabo vakarą žvakių šviesoje dalijamos šviežios chalos minkštumas. Besipinantys vaizdiniai subėga į vieną litvakų istorijos naratyvą, kuriame ši bendruomenė ne tik papildo Lietuvos istorijos pasakojimą, bet yra integrali jo dalis. Šiandien iš išsibarsčiusių spalvingos litvakų kasdienybės istorijos epizodų it mozaiką lipdome litvakų istorijos ir paveldo pasakojimą. Šis pasakojimas prasideda nuo pirmųjų negausių žydų bendruomenių įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir išsiskleidžia į keletą atšakų – tai ir savitas kultūrinis bei ekonominis štetlų pasaulis, ir žydų kultūros klestėjimas didžiuosiuose regiono miestuose, ir religiniai litvakų gyvenimo aspektai, ir paprastos kasdienybės istorijos štrichai. Visų šių žydų gyvenimo Lietuvoje istorijų palydovas – miestuose ir miesteliuose, pasakojimuose ir atsiminimuose išlikęs tiek materialusis, tiek nematerialusis litvakų paveldas, padedantis skaitytojui ir įdėmiam stebėtojui atrasti primirštus litvakų istorijos ženklus dabarties aplinkoje.“

Dr Akvilė Naudžiūnienė

_____

Jonas ir Adolfas Mekai „Gyvenimo lai(š)kai”

Avangardinio kino krikštatėvio, filmininko ir menininko Jono Meko ir jo brolio — bendraautoriaus, kūrėjo ir kino režisieriaus — Adolfo Meko gyvenimo retrospektyvos: iš Niujorko megapolio į Semeniškių kaimą.

Knygos formatas — nestandartinis. Dvigubuose puslapiuose esantys laiškai ne tik sujungia dviejų brolių gyvenimo kelionę kartu, bet ir vizualiai pasakoja jų išskirtines istorijas, neįtikėtinas pažintis ir patirtis Amerikoje, kurios persipina su vaikystės ilgesiu ir prisiminimais Lietuvoje.

Gražiausia 2019 m. Lietuvos knyga  – Baltijos Knygos Meno Konkursas (2020)

2020 metų knyga – publicistikos ir dokumentikos knygų kategorija

JONAS IR ADOLFAS MEKAI: „Gyvenimo lai(š)kai“

Knygos apžvalga:

„Tai graži – skaitytojo estetinį pasitenkinimą ir smalsumą pamaloninanti knyga, kurios puslapius reikia susipjaustyti tam, kad būtų galima perskaityti garsiųjų brolių Mekų, Jono ir Adolfo, laiškus, siųstus iš Amerikos savo mamai Elzbietai Mekienei į Semeniškių kaimą, Buginių paštą, Biržų rajoną, Lietuvos Tarybų socialistinę respubliką. Gaila, kad korespondencija vienakryptė, bet motinos atsakymus broliams ir žinias iš tėviškės galima numanyti skaitant vėlesnius laiškus. Mekų epistoliarika, apimanti 1957–1995 metus, praktiškai visą Šaltąjį karą, nėra tik šeimos, perskirtos Antrojo pasaulinio karo ir skiriamos vandenyno, naujienų apykaita. Tai dviejų skirtingų pasaulių – laisvojo ir okupuotojo, Vakarų ir Rytų, kapitalizmo ir komunizmo sankirta, kurioje ryškėja Mekų gyvenimo Amerikoje kasdienybė, kūrybiniai nusiteikimai, planai ir kūrybinio kelio trajektorija. Kaip ir nurodo pavadinimo dviprasmybė – tai ir laiškai, ir juose bei juos palydinčiose gausiose nuotraukose fiksuojami laikai, kurių rašytinė dokumentacija dar kartą į mūsų kultūros lauką grąžina ne tik puikiai žinomą filmininką Joną Meką, bet ir Lietuvoje dar neatrastą jo jaunesnį brolį kino kūrėją ir režisierių Adolfą Meką, kuriam šiemet, rugsėjo 30-ąją būtų suėję 95-eri.“

Jūratė Čerškutė, literatūros kritikė

JONAS IR ADOLFAS MEKAI: „Gyvenimo lai(š)kai“
Lietuvių, anglų ir prancūzų k.

Nuotraukos © Ligita Lileikė