Lietuvių kilmės verslininkė, bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ prezidentė
ĮDARBINTI KŪRYBIŠKUMĄ
Savo ankstyvojoje karjeros pradžioje dirbote įvairiose įmonėse kaip samdoma darbuotoja. Kas Jus paskatino sukurti savo verslą?
Taip, prieš įkurdama savo verslą, ne vienus metus dirbau su startuoliais, o vėliau – didelėse tarptautinėse korporacijose. Visada vadovavausi principu, kad verslas privalo būti socialiai atsakingas ir palaikyti vietines bendruomenes. Įmonėje, kurioje tuo metu dirbau, pagrindinis tikslas buvo tik pelnas. Tai ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nusprendžiau išeiti iš tuometinio darbo ir pradėti savo verslą vadovaudamasi kitokiais principais. Tada pagalvojau, kad blogiausia, kas gali nutikti, yra tai, jog man nepasiseks ir viską reikės pradėti iš naujo. O tai nebuvo pirmas kartas. Ir nors mano tuometiniai darbdaviai netikėjo, kad žengsiu tokį žingsnį, nusprendžiau pabandyti.
Ar tai buvo apskaičiuota rizika?
Taip, bet svarbiausia, žinojau – jeigu ir nepasiseks, tai nebus pasaulio pabaiga.
Ar versle dažnai vadovaujatės intuicija, ar pirma viską pasveriate?
O taip! Intuicija yra be galo svarbu. Yra pilna pavyzdžių, kai įmonės investuoja daug pinigų į produkto ir rinkos analizę, kad užtikrintų produkto ar paslaugos sėkmę, bet visa tai nueina šuniui ant uodegos vien todėl, jog viskas, kuo jie vadovavosi, buvo tik sausa informacija.
Nesakau, kad prieš darant sprendimą nereikia atlikti namų darbų, bet intuicijos jausmo neįmanoma ignoruoti. Kartais tiesiog žinai, jog pavyks, kas vėlgi negarantuoja lengvo kelio sėkmės link. Svarbiausia nesustoti ir nesvarbu, ką tau žmonės sakys.
Cynthia Pasky
Tik pabaigusi mokyklą iš karto pradėjote dirbti. Jūsų nuomone, atidėliojimas priimti sudėtingus sprendimus ar nenoras susitepti rankas yra tai, kas mus stabdo?
Taip, bet neteisingas požiūris gali būti priežastis mindžikuoti vietoje. Mano gyvenime buvo begalė iššūkių, kurių tiesiog negalėjau kontroliuoti, bet niekada nepasidaviau ir visada ėjau pirmyn, nesvarbu, kad ir kaip sunku tai būtų. Ieškoti logiškų pasiteisinimų kažko nedaryti nėra mano būdas. Mano patarimas – veikti!
Savo pirmąjį verslą pradėjote dar 1990-aisiais. Jūs ir verslo partneris, kuris vėliau tapo Jūsų vyru, turėjote labai konkrečius vaidmenis. Jūs bendravote su klientais, jis rūpinosi finansais. Jeigu ne Jūsų vyras, ar būtumėte pasiekę tai, ką turite šiandien?
Atsakysiu nuoširdžiai – nežinau. Žinau tik viena, kai nusprendėme dirbti kartu, mūsų šansai padvigubėjo. Manau, tiek jam, tiek man būtų pasisekę verslininkauti, bet ne taip gerai, palyginti su tuo, ką mums pavyko pasiekti kartu kaip komandai.
Nors šiandien vadovaujate vienai didžiausių įdarbinimo įmonių JAV, pati pradžia nebuvo tokia lengva, galima sakyti, atvirkščiai. Jums pradėjus verslą prasidėjo Persijos įlankos karas, ir ekonomika buvo sustingusi. Kaip tai iškentėte?
Nors tai buvo labai sudėtingi laikai, kiekvieną rytą pasitikdavome suprasdami, jog mūsų situacija daug dėkingesnė nei daugelio kitų žmonių. Žinoma, kiekviena diena ir kiekvienas sprendimas buvo svarbus, bet visų pirma reikėjo patiems susiveržti diržus ir paaukoti asmeninę gerovę. Suvokdami, jog tokia situacija laikina, mes buvome gana atviri ir savo klientams, tad vizitų pas juos metu paprašydavome, kad jie iš karto sumokėtų už paslaugas, kurias teikėme, kad galėtume mokėti savo darbuotojams algas. Daugelis mažų įmonių apie tai net nepagalvodavo, bet toks sprendimas mus išlaikė sunkiais laikais.
Ką reikėjo paaukoti, siekiant iškęsti šį periodą?
Beveik visą savo laiką. Dirbome daugelį valandų, biure praleisdavome kiekvieną savaitės dieną, bet apie tai per daug negalvodavome, nes pasiduoti neplanavome. Negaliu pasakyti, kad gailiuosi dėl tokio sprendimo, bet tai yra laikas, kurio jau neįmanoma susigrąžinti. Turint savo verslą, visada gali sau daugiau mokėti vėliau, bet laiko nesusigrąžinsi.
Kokios savybės Jums yra svarbiausios, kai priimate žmogų dirbti į savo komandą?
Pirmas dalykas, į ką visada atkreipiu dėmesį, yra charakteris, moralė ir darbo etika. Antras dalykas – suvokimas, kokią pridėtinę vertę galime sukurti dirbdami kartu. Šie kriterijai mums svarbiausi. Dažnai žmonės, kurie ateina dirbti pas mus, prieš tai niekada nėra dirbę tokioje rinkoje, bet jeigu randame bendrą kalbą ir teisingą požiūrį į darbą, tai tampa pamatu ilgai dirbti kartu.
Esate sakiusi, kad fortūna šypsosi bebaimiams ir nežinai, kol neišmoksti. Ar vis dar vadovaujatės šiomis taisyklėmis?
Mūsų įmonė nuolatos auga, todėl tiek sau, tiek savo komandai nuolat kartoju, kad kiekvieną dieną mes darome tai, ko dar nesame darę anksčiau. Todėl, nors turiu sukaupusi nemažą patirties bagažą, dar niekada nevadovavau tokio dydžio įmonei. Kiekvieną mielą dieną priimu kaip iššūkį ir, reikalui esant, nebijau priimti alternatyvius sprendimus. Visiškai sutinku, kad fortūna šypsosi bebaimiams ir manau, kad ši frazė tinka ne tik priimant verslo sprendimus, bet ir būnant socialiai atsakingam, todėl nereikia bijoti ir finansinių išlaidų.
Esate puikus atsakingo verslo pavyzdys, nes Jūsų pagrindinė buveinė vis dar yra tame pačiame mieste Detroite. Daug dėmesio skiriate vietinėms bendruomenėms. Kodėl?
Vadovaujuosi taisykle, kad įmonės turi jausti pareigą ir atsakomybę vietos bendruomenei, kurios dėka jie gali verslininkauti ir uždirbti pelno. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Endriu Karnegis (Andrew Carnegie), kuris per paskutinius savo 18 gyvenimo metų paaukojo didžiąją savo turtų dalį labdarai, fondams ir universitetams. Tikiu, kad tai yra geras ir sektinas pavyzdys, todėl visada stengiamės kelti kartelę įmonėms, daug didesnėms nei mūsų. O kad po 27-erių metų mūsų pagrindinis biuras vis dar yra Detroite, nėra joks atsitiktinumas, atvirkščiai – didžiuojamės tuo. Taip pat didžiuojuosi ir tuo, kad Vilniuje turime savo įmonės atstovybę ir Europos būstinę.
Ar po tiek metų vis dar įmanoma išlaikyti tokį pat veržlumą ir užsispyrimą eiti į priekį, kaip ir pradėjus verslą?
Tikrai taip! Jaučiuosi be galo laiminga, nes apie tokius pasiekimus net negalėjau pasvajoti. Kartais yra gerai sustoti, pažvelgti atgal ir įvertinti tai, ką turi, bet labai svarbu neužmigti ant laurų ir kiekvieną dieną stengtis atlikti savo darbą vis geriau.
Sunku žiūrėti į priekį, kai priešais tave pilna (kartais įsivaizduojamų) kliūčių. Ar tai yra baimė suklysti?
Visada yra būdas eiti pirmyn. Dažnai girdime, kad vienintelis kelias pasiekti savo tikslą yra nepailstamai „daužyti galvą“ į tas pačias duris, tikintis, kad anksčiau ar vėliau jos atsidarys.
Mano nuomone, kartais tiesiog reikia rasti priėjimą prie kitų durų, nes ne visada įmanoma peržengti egzistuojančias kliūtis.
Cynthia Pasky
Su kokiais sunkumais teko Jums susidurti?
Natūralu, kad norint parduoti savo prekę ar paslaugą dažnai tenka išgirsti neigiamą atsakymą. Aš tai priimu natūraliai, nes tai neišvengiama verslo dalis. Esu įsitikinusi, kad versle daug didesnę reikšmę turi aistra nei emocija.
Kokia yra intuicijos svarba priimant sprendimus?
Kiekvienas sprendimas turi būti gerai apgalvotas ir dažniausiai nuodugniai ištirtas kartu su komanda. Neišvengiamai pasitaiko situacijų, kai, nors visi faktai sufleruoja priimti logišką sprendimą, intuicija tau kužda priešingai. Ne visada reikia remtis statistika ir faktais priimant sprendimus. Veržlumas, gebėjimas išgirsti kito nuomonę ir drąsa priimant sprendimus yra itin svarbu. Aišku, ne kiekvienas iš mūsų esame apdovanotas kūrybiškumu, todėl komandoje visada gerai turėti kūrybingą žmogų Svarbu išnaudoti savo stiprybes ir suvokti savo trūkumus.
Norėčiau pakreipti šį pokalbį kiek kita linkme ir paklausti: kokiomis aplinkybėmis ir kada atsidūrėte Lietuvoje?
Tai atsitiko 1993 metais, kai kartu su vyru planavome kelionę po Europą. Tai buvo jo idėja atvykti į Lietuvą, praleisti čia keletą dienų, kad galėčiau atsistoti ant žemės, iš kurios dar 1911 metais išvyko mano seneliai. Negalėjau atsispirti tokiam pasiūlymui. Kai tik atvykome į Lietuvą, mane užplūdo emocijų lavina. Tuo metu Lietuva jau buvo atgavusi nepriklausomybę, žmonių akys tiesiog švytėjo, būtent jų akyse mačiau ir dalį savęs. Žodžiais tai labai sunku paaiškinti. Pasijutau taip, lyg būčiau namuose.
Ir tada po kelerių metų nusprendėte atidaryti savo įmonės padalinį Kaune?
Visiškai teisingai. Pripažinsiu, kad pradžia buvo nelengva, nes tuo metu Lietuvoje nebuvo tokių tarptautinių įmonių kaip Barclays ar Western Union. Tik laikui bėgant supratome, ką turime daryti, kad įmonė pradėtų sparčiau judėti į priekį. Nusprendėme atidaryti biurą Vilniuje. Tai buvo svarbu, kad galėtume pritraukti klientų iš JAV ar Jungtinės Karalystės. Šiandien mes turime savo atstovybes tiek Vilniuje, tiek Kaune.
Jūsų nuomone, kaip pasikeitė Lietuva per tuos metus?
Pokyčiai yra akivaizdūs! Nesunku pastebėti, kad Lietuvoje užaugo nauja versli ir talentinga karta, gebanti kurti pridėtinę vertę tiek sau, tiek Lietuvai.
Žinoma, visada bus žmonių, manančių, kad šalis nesivysto taip sparčiai, kaip galėtų, ir jie tikriausiai bus teisūs, bet pagalvojus, kiek daug Lietuva pasiekė per tokį trumpą laiko tarpą, yra neįtikėtina. Mano nuomone, Amerikoje tokie pokyčiai būtų neįmanomi.
Cynthia Pasky
Ar tiesa, kad turėjote nemažai įtakos pritraukiant ne vieną tarptautinę įmonę atsidaryti savo biurus Lietuvoje?
Taip. Tokių įmonių kaip Barclays, Western Union, Intermedix ir Nasdaq atėjimas į Lietuvos rinką yra teigiamas žingsnis į priekį, sukuriantis daug gerai mokamų darbo vietų. Džiaugiuosi būdama šių pokyčių dalimi ir nė trupučio nesigailiu, nes tikiu, kad bendravimo įgūdžiai ir darbo etika Lietuvoje yra vieni geriausių pasaulyje.
Šiandien nemažai diskutuojama apie emigracijos srautus ir jos padarinius Lietuvai. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?
Tai nėra vien tik Lietuvos iššūkis, tai vyksta visame pasaulyje, ir apie tai mes kalbame tiek Detroite, tiek Čikagoje. Visada bus jaunų žmonių, kurie, nesvarbu, ar gerai, ar blogai jie gyvena, pabaigę mokslus, norės savo laimę pabandyti kitur. Taip jau sukasi pasaulis, ir to neįmanoma sustabdyti. Kalbant apie žmonių susigrąžinimą atgal į Lietuvą, vienas iš svarbiausių veiksnių yra sukurti dar daugiau perspektyvių darbo vietų ir investicinė aplinka. Tai yra tik keletas iš reikalingų veiksnių, siekiant susigrąžinti talentingus žmones atgal. Esu optimistė ir manau, kad Lietuva yra teisingame kelyje.
Galbūt turite patarimų, ką mes galime padaryti, kad Lietuvos vardas taptų žinomesnis?
Labai dažnai Lietuvos vardas nuskamba tik reaguojant į įvykius Rusijoje, arba, kai Lietuvos krepšinio rinktinė pasiekia pergales. Mano nuomone, turi būti kuriamas aktyvesnis dialogas tiek tarp verslo, tiek tarp politikos atstovų. Nesupraskit manęs klaidingai, bet turėtume daugiau stengtis akcentuoti mūsų sėkmės istorijas.
Koks yra geriausias patarimas, kurį esate gavusi?
Atpažinti skirtumą tarp aistros ir emocijos.
Kas Jus verčia nestovėti vietoje?
Dėkingumas už tai, kur šiandien esu.
Ką patartumėte naujai besikuriančiam verslui?
Pradėkite tokį verslą, kurį išmanote geriausiai. Ir tai ne visada būna toks, kurį mėgstate.
„Passport Journal”, antras tomas, 39 psl.
