Jonas Kazlauskas

Krepšinio treneris

Tomo Adomavičiaus nuotr.

Gyvenime, kaip ir krepšinyje, labai svarbus atkaklumas.

Jonas Kazlauskas

BŪTI NACIONALINĖS KREPŠINIO KOMANDOS TRENERIU yra didžiulė garbė ir kartu didelė atsakomybė.

VISADA BANDAU išlikti ramus ir susitelkęs, kad ir kokia įtempta situacija būtų. Tai nėra lengva, tačiau kaip treneris privalau visada blaiviai mąstyti ir daryti viską, kad komanda laimėtų. Priešingu atveju esi nereikalingas.

PRIPAŽINIMAS – tai įsipareigojimas.

SĖKMĖ SPORTE pasiekiama tik sunkiu darbu.

RUNGTYNIAUJANT SU STIPRESNIU VARŽOVU svarbiausia neišsigąsti. Baimė daro itin neigiamą įtaką, įsiskverbusi į tave ji griauna viską – judesius, koordinaciją, mąstymą. Suvaldyti emocijas sunku, ypač pradėjus mąstyti apie neigiamas pasekmes: „Kas bus, jeigu…“ Geriausiai žaidi tada, kai esi atsipalaidavęs.

VISADA PRIVALAI dėti visas pastangas motyvuodamas žaidėjus. Motyvacija reikalinga ne tik rungtynėse, bet ir kasdien treniruojantis. Tai yra rutininis darbas. Privalai kiekvieną kartą rasti tinkamus žodžius, kurie nuteiktų žaidėją atiduoti visą save siekiant geriausio rezultato. Tai nėra lengva, bet būtina.

AISTRUOLIŲ PARAMA yra esminė. Mums tikrai pasisekė, kad turime tokius ištikimus sirgalius. Jie yra nuostabūs ir kartais fanatiški gerąja prasme. Kad ir kur žaidžiame, visada jaučiame jų palaikymą. Manau, kad tokioje sporto šakoje kaip krepšinis tai išskirtinis dalykas.

MAN VIENA ĮSIMINTINIAUSIŲ PERGALIŲ visomis prasmėmis buvo 2000 metų Sidnėjaus olimpiadoje. Komanda buvo jauna ir iš jos nedaug tikėtasi. Tačiau sunkiai dirbome ir kovėmės kaip vienas kumštis. Iškovojome bronzą. Pirmajame etape puikiai sužaidėme su JAV, puikiai su jais kovėmės ir pusfinalyje. Tai buvo pirmas kartas, kai galingoji JAV komanda sulaukė rimto iššūkio iki pat lemiamų sekundžių.

AKIMIRKA, KURIOS NIEKADA NEPAMIRŠIU – Manto Kalniečio trauma Zagrebe 2014-aisiais kovojant su Kroatija. Buvo likusios vos kelios dienos iki Pasaulio čempionato pradžios. Lūkesčiai buvo dideli ir iki traumos komanda buvo visiškai pasirengusi turnyrui. Tą akimirką viskas per sekundę sugriuvo prieš mano akis. Rungtynės tęsėsi, tačiau mano mintys jau sklandė kitur.

KAI SKAMBA HIMNAS, visada galvoju apie prisiimtą atsakomybę ir tautos lūkesčius.

PRIEŠ KIEKVIENĄ SPRENDIMĄ dar kartą pasitikrinu ir tik tada žengiu lemiamą žingsnį.

SUNKIAUSIAS SPRENDIMAS – paskelbti galutinę komandos sudėtį.

DŽIAUGIUOSI dėl Jono Valančiūno. Jis yra puikus žaidėjas ir sparčiai tobulėja.

KOMANDINIS ŽAIDIMAS – tai raktas į gerus ir pastovius rezultatus.

SUNKIAUSIAS PRIEŠAS AIKŠTELĖJE – sportininko ego. Jei žaidėjas pirmiausia galvoja apie save ir savo statistiką, o tik po to – apie komandą, komandinį žaidimą galima pamiršti. Krepšinis yra komandinis žaidimas. Aišku, puiku, jei yra žaidėjas, vienas galintis įveikti priešininkus, tačiau komandinėse sporto šakose tai retai įmanoma. Sportininkai, kurių ego didelis, daug gali pasiekti tik tuo atveju, jei savęs nepervertina.

NEGALIU PRISIMINTI, ar esu kada nors pavėlavęs į treniruotę.

TALENTINGIAUSI ŽAIDĖJAI, KURIUOS ESU TRENIRAVĘS – Arvydas Sabonis ir Yao Mingas. Jie buvo kovotojai. Kiekvienas didis sportininkas turi šį bruožą.

DARBAS TRENERIU KINIJOJE išmokė išlikti ramiam beviltiškose situacijose. Ten visai kitokia kultūra. Kas mums kartais atrodo paprasta ir suprantama, jiems – keblu ir sudėtinga, ir atvirkščiai. Treniruojant pasitaikė atvejų, kuomet galutinis rezultatas liko toks pats, nepaisant to, kad sunkiai dirbau ir stengiausi viską išaiškinti. Tiesiog taip būna. Vis tik tai buvo puiki patirtis.

TRENERIS, KURĮ LAIKAU DIDŽIAUSIU AUTORITETU – Greggas Popovichius. Visame pasaulyje yra daug gerų komandų ir ekipos labai dažnai čempionatus laimi prisirinkusios pilną komandą žvaigždžių. Man imponuoja tai, kad G. Popovichius sugebėjo sukurti vieną žvaigždę – „San Antonio Spurs“ komandą. Man ji labai patinka. Tai, kaip jis kalba ir dirba, labai artima krepšinio filosofijai, kuria stengiuosi vadovautis. Laimėti čempionatus be galo sunku, bet išlaikydamas komandos branduolį ir žaidimo filosofiją, G. Popovichius sugeba laimėti titulus be ilgesnių pertraukų.

NIEKADA NEVĖLU tobulėti.

JAV KOMANDA visada bus favoritė. Jie visada kaunasi tik dėl aukso ir niekas kitas jų netenkina.

LIETUVOS „SVAJONIŲ KOMANDOJE“ ŽAISTŲ Arvydas Sabonis, Modestas Paulauskas, Linas Kleiza, Šarūnas Marčiulionis ir Šarūnas Jasikevičius.

PO ĮTEMPTŲ RUNGTYNIŲ sunkiai užmiegu. Manyje verda emocijos. Mintyse dar ilgai plaukia praėjusių rungtynių epizodai ir vis svarstau, ar priimti sprendimai buvo teisingi. Vis tik bandau išlikti racionalus. Kas atsitiko, jau yra praeitis. Negali gyventi dviejų gyvenimų. Negali atsukti laiko ir bandyti iš naujo.

GYVENIME, kaip ir krepšinyje, labai svarbus atkaklumas.

GERBTINIAUSIAS MANO AUTORITETAS – prezidentas Valdas Adamkus. Žinau, kad yra daug gerbtinų žmonių, tačiau jo gyvenimo kelias ypatingas.

NAMAI YRA vieta, į kurią visada gera sugrįžti.

KELIAUDAMAS visada stengiuosi su savimi turėti knygą. Daugiausia skaitau detektyvus. Mėgstu ir lyrišką, kiek melancholišką muziką.

DISCIPLINA yra būtinybė.

NEMĖGSTU viešumoje kalbėti apie savo šeimą.

GERIAUSIAS GAUTAS PATARIMAS skelbia, jog visiems geras nebūsi, kad ir kaip besistengtum.

TĖVAI VISADA MOKĖ, kad būtina dėti visas pastangas ir gyvenimas atlygins. Dabar esu įsitikinęs, kad gyvenimas vienaip ar kitaip visiems atseikėja. Svarbiausia – stengtis. Šią filosofiją siekiu perduoti ir savo vaikams.

DIDŽIAUSIAS GYVENIMO LAIMĖJIMAS dar laukia ateityje. Šiuo klausimu esu filosofiškas. Kas buvo, tas buvo, privalu žengti į priekį, kelti naujus tikslus ir nesustoti.

NEDAUG ŽMONIŲ ŽINO, kad aš daug šypsausi.

NIEKADA NESAKYK niekada.

SVARBIAUSIAS DALYKAS GYVENIME – suprasti, kad viskas staiga gali apsiversti ir pasikeisti. Nėra nieko amžino.

Skaitykite daugiau