Lietuvos diasporos vaidmuo: anksčiau ir dabar

Gintė Damušis
Lietuvos ambasadorė Danijoje ir Islandijoje

2013–2015 m. Užsienio reikalų ministerijos užsienio lietuvių departamento direktorė.

Broniaus Čikotos nuotr.

Tarptautinės lietuvių bendruomenės žinios, įgūdžiai, investicijos ir socialiniai-profesiniai tinklai gali būti labai svarbūs ir naudingi plečiant Lietuvos ekonominius, politinius ir kultūrinius sektorius.

Gintė Damušis

PERSPEKTYVOS: ŽVILGSNIS Į DIASPORĄ

Pasaulio valstybės dažnai nesupranta, kad darni diaspora gali tapti puikia šalies augimo partnere ir katalizatore. Mūsų atveju, Lietuvos vyriausybės inicijuota programa Globali Lietuva siekia sustiprinti ryšius tarp užsienyje gyvenančių lietuvių ir jų gimtinės bei skatinti emigrantų dalyvavimą Lietuvos gyvenime.

Kaip bebūtų gaila, daugelis lietuvių viešajame ir privačiame sektoriuose paprastai neįvertina diasporos svarbos. Diskusijos apie diasporą neretai subliūkšta, tačiau požiūris pamažu keičiasi – tauta sužino apie užsienyje gyvenančius patriotus ir didžiulį jų įnašą į Lietuvą, dabar ir ankstesniais metais.

Prieš atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę diaspora turėjo aiškią misiją. Po Antrojo pasaulinio karo migrantai, kurių daugumą sudarė išsilavinę vadovai ir profesionalai, tikėjosi anksčiau ar vėliau sugrįžti į Lietuvą. Jie dėjo pastangas, kad Lietuvos okupacija nebūtų pripažinta tarptautiniu lygmeniu, ir kaip įmanoma rodė lietuvių užsispyrimą išlikti tauta. Jie išlaikė lietuvių tapatybę per kalbą ir kultūrines veiklas, kurias organizavo juos priglaudusiose šalyse. Galybė institucijų, įsteigtų lietuvių kalbos mokymui, kultūriniam supratimui ir bendruomenės veikloms vystyti, gyvuoja iki šių dienų. Vokietijos mieste Hiutenflede po Antrojo pasaulinio karo lietuvių-vokiečių bendruomenės (su viso pasaulio lietuvių pagalba) įkurta lietuvių vidurinė mokykla, remiama Vokietijos ir Lietuvos vyriausybių, dirba net ir po 60 metų. Ši mokykla tarnauja ir kaip susibūrimo vieta diplomatiniams ir kitiems renginiams, populiarinantiems Lietuvos kultūrą, turizmą ir integraciją į Europą.

Lietuvių diaspora Šiaurės Amerikoje įsteigė ir toliau finansuoja daugelį kultūrinių ir bendruomenės centrų, parapijų, sekmadieninių mokyklų, jaunimo stovyklų, kredito unijų ir ne pelno siekiančių organizacijų. Seniausias lietuviškas laikraštis „Draugas“ spausdinamas nuo pat 1909 m. Jaunimo stovykla „Dainava“, įkurta šeštajame dešimtmetyje, vis dar rengia vasaros stovyklas vaikams, šeimoms, mokytojams, menininkams, jaunimo lyderiams ir kitoms grupėms. 1961 m. katalikų filantropų gydytojų draugija Čikagoje subūrė ne pelno siekiančią organizaciją „Lietuvių fondas“, kuri remia lietuvių meną, kultūrą, švietimą ir jaunimo programas. Per 50 organizacijos veiklos metų aukotojų skaičius išaugo labai ženkliai. Lietuvių fondas stipendijoms ir dotacijoms išdalino daugiau nei 18 milijonų JAV dolerių, o Lietuvai atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos jaunos šalies švietimo ir kultūros institucijoms skyrė specialią vienkartinę kapitalo fondo išmoką – daugiau nei 1,3 milijono JAV dolerių.

Kai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis perėmė valstybės valdymą ir 1990 m. atkūrė šalies nepriklausomybę, Kanados lietuviai pradėjo lėšų rinkimo kampaniją, skirtą padėti Lietuvos sugrįžimui į tarptautinę bendruomenę. Surinkti pinigai – daugiau nei milijonas Kanados dolerių – buvo skirti pirmajai Lietuvos diplomatinei atstovybei Briuselyje.

Ar šiandien pažabojame diasporos potencialą Lietuvos naudai? Ar diaspora supranta, kad gali pasiūlyti kur kas daugiau nei pinigines perlaidas?

Naudodamasi egzistuojančių diasporų iniciatyvų patirtimi, Globalios Lietuvos programa siekia įtraukti diasporą į bendradarbiavimą su Lietuva. Egzistuoja nemažai dalyvavimą ir bendravimą skatinančių mechanizmų. Užsienio reikalų ministerijos užsienio lietuvių departamentas koordinuoja Globalios Lietuvos programą ir jos įgyvendinimą trylikoje valstybinių struktūrų. Užsienio lietuvių departamentas taip pat veikia kaip diasporos informacijos centras – naujienomis dalijamasi Globalios Lietuvos tinklo Facebook paskyroje.

Tarp valstybės ir diasporos egzistuoja daug formalaus dialogo grupių, ir kiekviena iš jų turi galimybę prisidėti prie abiems pusėms naudingų tikslų. Premjero kabinetas prižiūri du kartus per metus vykstantį konsultacijų procesą su bendrine diasporos organizacija, Pasaulio lietuvių bendruomene (PLB), o Seimas su PLB dukart per metus jungiasi į bendrą komisiją.

Kiekvienas vyriausybės organas, kuris prisideda prie Globalios Lietuvos programos įgyvendinimo, teikia diasporai tam tikras paslaugas ir valdo procesus, į kuriuos įtraukia tikslines grupes užsienyje; tai apima verslo bendruomenes (Ūkio ministerija), lietuvių kalbos mokytojus (Švietimo ir mokslo ministerija), jaunimą (Socialinė apsaugo ir darbo ministerija) ir daug kitų grupių.

Tačiau valstybė susiduria su iššūkiu: diasporos bendruomenės yra įvairialypės, turi skirtingus poreikius ir interesus. Jų požiūris į santykius su tėvyne neretai skiriasi – kai kurie mato strateginio bendradarbiavimo su Lietuva naudą, kiti regi tik kliūtis. Dauguma bendruomenių sutinka, kad galutinis tikslas yra ginti gimtinės interesus, tačiau dažnai nesusitaria, kaip geriausia to tikslo siekti. Net jei Pasaulio lietuvių bendruomenė teigia atstovaujanti visų užsienyje gyvenančių lietuvių interesus, jos pastangas slopina finansinės nepriklausomybės trūkumas, prasti bendradarbiavimo įgūdžiai organizacijos viduje ar nepakankamai stiprūs tarporganizaciniai santykiai. Gerai organizuotos diasporos struktūros yra naudingos Lietuvai, nes gali tapti efektyviais partneriais Lietuvoje ir užsienyje. PLB šalių padaliniai ir kitos diasporos grupės labai aiškiai tai pademonstravo – jos globoja bendruomenių iniciatyvas, prisideda prie Lietuvos švietimo ir kultūros užsienyje, pritraukia prekybą, turizmą ir užsienio investicijas bei kuria artimesnį bendradarbiavimą su vietinėmis organizacijomis ir partneriais Lietuvoje.

Internetiniai profesionalų tinklai, kurie jungia užsienio profesionalus su jų kolegomis Lietuvoje ir leidžia dalintis žiniomis bei įgūdžiais, daro daug didesnę įtaką. Vienas iš sėkmingiausių tokio tipo pavyzdžių yra „Kurk Lietuvai“, vienų metų trukmės rotacinė programa, kurią paleido Investuok Lietuvoje. Ši programa kviečia jaunus profesionalus į darbo vietas viešajame sektoriuje. Be to, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga kuria partnerystes tarp privačių ir viešų interesų bei ragina viso pasaulio jaunimą dalyvauti Lietuvos gyvenime.

Apibendrinant, diaspora turėtų būti pripažinta kaip svarbus ir neišnaudotas pokyčių variklis, turintis pasiūlyti kur kas daugiau nei pinigus. Tarptautinės lietuvių bendruomenės žinios, įgūdžiai, investicijos ir socialiniai-profesiniai tinklai gali būti labai svarbūs ir naudingi plečiant Lietuvos ekonominius, politinius ir kultūrinius sektorius. Lietuva ir jos diaspora privalo suprasti, kad turi ką pasiūlyti, ir kurti tvirtesnį bendradarbiavimo tinklą.