Lietuvos verslo branda

Nerijus Pačėsa Strateginis konsultantas, Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos vicepirmininkas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tarybos narys

Zino Kazėno nuotr.

Praėję verslo raidos etapai suformavo įmones, pajėgias savarankiškai konkuruoti globalioje erdvėje, adekvačias vadybines kompetencijas ir ambicijas, leidžiančias siekti aukštumų.

Nerijus Pačėsa

ŽVILGSNIS Į VERSLĄ

Šiuo metu Lietuvoje kai kurios įmonės artėja prie savo veiklos dvidešimtpenkmečio. Veiklos ir valdymo brandos atžvilgiu jos dar gana jaunos, tačiau tokį amžių pasiekusios įmonės jau džiugina savo pasiekimais ir įtaka Lietuvos ekonomikai bei žmonių gerovei.

Atgavus laisvę verslūs Lietuvos žmonės, išsiilgę veiklos ir finansinės nepriklausomybės, pradėjo aktyviai kurti verslą. Per pirmuosius trejus nepriklausomybės metus buvo įkurta daugiau kaip 100 tūkst. naujų įmonių. Tai buvo tikras verslo kūrimosi bumas – niekada vėliau nebuvo įsteigta tiek įmonių, kiek pirmaisiais nepriklausomybės metais. 1990 metais įsteigta apie 40 tūkst. įmonių, o 2000 metais, praėjus dešimtmečiui, tik 10 tūkst. Be abejonės, daugybė įmonių neišgyveno, tačiau skaičiai rodė prasiveržusį verslumo potencialą, ilgai tramdytą sovietinių draudimų.

Pirmasis verslo raidos etapas buvo labai prieštaringas. Radosi daugybė įmonių, kurios greitai užpildė rinką reikalingais produktais ir paslaugomis, tačiau suklestėjo ir nusikalstamumas – terorizuojantis verslius žmonės, besiskverbiantis į verslą ir stipriai kompromituojantis verslininko įvaizdį. Stipri nusikalstamo pasaulio intervencija į verslą gana ilgam Lietuvos piliečių sąmonėje suformavo neigiamą nuomonę apie verslo žmones kaip siekiančius savanaudiškų tikslų, vengiančius mokėti mokesčius ir engiančius darbuotojus. Tai buvo veržlus, aktyvus ir gana chaotiškas verslo kūrimosi ir formavimosi etapas, trukęs iki 1997–1998 metų.

Antrojo Lietuvos verslo raidos etapo pradžią paženklino Rusijos ekonominė krizė. Tai suveikė kaip šaltas dušas – pirmiausia dėl to, kad iki tol Lietuvos verslas išgyveno puikų augimo laikotarpį be rimtesnių krizių ir iššūkių. Antra aplinkybė buvo skaudesnė: atgavus nepriklausomybę ir išgyvenus drastišką Rusijos ekonominę blokadą, visi prekybos keliai, ypač eksporto į buvusią Sovietų Sąjungą, buvo praktiškai nukirsti. Įmonėms teko ilgai ir kantriai dirbti, daug rizikuoti, kol Rusija vėl tapo pagrindine verslo partnere ir pavyko susigrąžinti gaminių rinką.

9-ojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė smogė skaudžiai. Laimei, ji truko trumpai ir neturėjo rimtų pasekmių Lietuvos verslui. Būdamos jaunos, lanksčios ir ryžtingos, įmonės greitai žengė į kitas rinkas; ypač tam pasitarnavo tuo metu dar žemi darbo jėgos kaštai, leidę gana sėkmingai konkuruoti Vakaruose. Tai buvo labai sėkmingas Lietuvos verslo periodas, leidę geriau susipažinti su Vakarų Europos šalių patirtimi ir suformavęs kur kas aukštesnius lietuviškų gaminių kokybės ir profesionalumo standartus. Šį etapą vainikavo Lietuvos prisijungimas prie Europos Sąjungos 2004 metais.

Trečiasis verslo raidos etapas – pelno ir konkurencingumo didinimo metas. Iki pasaulinės finansų krizės Lietuvos ekonomika išgyveno labai spartų augimą, galiausiai lėmusį nekilnojamojo turto kainų burbulą. Vis dėlto tas metas buvo nepaprastai sėkmingas verslui, leidęs įmonėms augti ir kurti tvirtą finansinį pagrindą. Prasidėjus 2008 metų krizei, daugybė įmonių efektyviai tvarkydamos finansinius ir veiklos vykdymui reikalingus išteklius pajėgė išvengti daugiau kaip 80 proc. nuostolių sumažėjus apyvartai. Be abejonės, nemaža dalis įmonių, ir ne tik statybų sektoriuje, pateko į ekonominio burbulo spąstus: neatsakingai skolindamosi ir investuodamos daugiau, nei gali, daugelis jų neišgyveno. Tačiau išlikusios įmonės gavo puikią verslo vadybos pamoką. Dauguma įmonių iš esmės peržiūrėjo savo veiklos modelį, persitvarkiusios suformavo lankstesnes ir efektyvesnes struktūras, reorganizavo procesus ir susitelkė į vertės kūrimą. Tokiu būdu verslas savo konkurencingumą itin padidino ne tik efektyvumo prasme, bet ir ryškiai išaugusiais kokybės kontrolės ir vertės kūrimo gebėjimais. Gal ir pernelyg grubu taip sakyti, tačiau finansų krizė leido apsivalyti nuo rinkos dalyvių, kurių darbo metodai neefektyvūs ir netikę, taip itin padidindama išlikusių įmonių konkurencingumą ir brandą.

Nuo 2011–2012 metų, mano manymu, prasidėjo ketvirtasis Lietuvos verslo plėtros etapas. Tai tarptautinės plėtros etapas. Tai nereiškia, kad iki tol Lietuvos verslas neturėjo reikalų tarptautinėse rinkose, tačiau didžioji dalis įmonių veikė kaip subrangovės, neturinčios tiesioginio ryšio su tarptautinėmis rinkomis ir dažniausiai veikiančios per tarpininkus ir ne su savo prekės ženklu. Pirmieji verslo raidos etapai suformavo įmones, pajėgias savarankiškai konkuruoti pasaulinėje arenoje. Jos išsiugdė valdymo įgūdžius, leidžiančius siekti aukštumų. Todėl manau, kad rasis vis daugiau tokių įmonių, kurios aktyviai ir savarankiškai užkariaus tarptautines rinkas, jose pasiūlydamos lietuviškus gaminius ir paslaugas su nuosavais prekių ženklais. Tai bus mūsų verslo globalios konkurencijos ir įsiliejimo į tarptautines rinkas metas, kuris suformuos naują Lietuvos ekonomikos proveržį.

Skaitykite daugiau