Marijus Mikutavičius

Dainininkas, dainų autorius, televizijos laidų vedėjas

Manto Ruzvelto nuotr.

Visada tikėjau, kad nebūtina daryti ir elgtis taip, kaip masės. Surask savąjį kelią ir kantriai juo eik. Taip gali likti ir vienas, tačiau taip pat gali tapti ir vieninteliu.

Marijus Mikutavičius

MANO DARBAS yra vienas geriausių pasaulyje. Jau vien todėl, kad net sunku apibrėžti, ką iš tikrųjų dirbu.

BŪDAMAS STUDENTU visada maniau, kad studentavimas šalia gerų dalykų išmokys ir ne pačių geriausių. Pavyzdžiui, rūkyti.

KŪRYBOJE MAN SVARBIAUSIA nuoširdumas ir išpažintis. Kurdamas išsakau tai, ką kasdienybėje paprastai slepiu.

YRA KELI ŽMONĖS, kuriuos tikrai myliu. Kai kurie jau mirę. Bet tikiu, kad kai kurie dar tik gims.

MAN ATRODO KEISTA, kad žmonės sako: „Laikas – pinigai.“ Laiko visada turėjau daugiau nei pinigų.

MENININKAS YRA ŽMOGUS, kuris miršta nežinodamas, kad yra menininkas. Taip jį pavadina kiti, o ne jis pats.

MANO GYVENIMO MOTO: „Nesidžiauk radęs, neverk pametęs.“

KIEKVIENA NAUJA PATIRTIS veda į vis didesnę savisaugą, todėl mums augant sielos vis labiau rambėja.

SVARBIAUSIA SUPRASTI, kad šiame pasaulyje atsidūrei atsitiktinai. Kaip ir loterijoje: negali tikėtis, kad viskas bus nuostabu. Galbūt tiesiog ištraukei nelaimingą bilietą.

TYLOJE NERANDU tylos. Mano galvoje visada kažkas ūžia ar spengia.

ŽMOGAUS VALIOS STIPRYBĖ – keltis šeštą ryto, kai tau šito visai nereikia.

VISADA STENGIUOSI SUPRASTI RYŠĮ taip pandos ir sterblinės voverės. Kol kas jokio ryšio rasti nepavyko.

MUZIKOJE MANE LABIAUSIAI DOMINA jausmas, unikalumas ir skambesys. Technika yra nuobodi. Tradicijos išsikvepia. Tik žmonių saviraiška niekada nestovi vietoje.

DARBAS TELEVIZIJOJE MANE IŠMOKĖ, kaip lengva manipuliuoti žmonėmis ir kaip šlykščiai kai kas tuo naudojasi.

JAUČIU PAGARBĄ ŽMONĖMS, kurie pašvenčia savo gyvenimą idėjai: išradėjams, keliautojams, kūrėjams, misionieriams, kovotojams, ieškotojams. Jie gali klupti, nusivilti, pavargti, tačiau vis tiek atkakliai žengs pirmyn. Dalis taip ir baigia savo gyvenimą, nepasiekę savojo tikslo, o tai tuo pačiu metu yra ir liūdniausias, ir nuostabiausias biografijos faktas.

KAI REIKIA ENERGIJOS, garsiai klausausi mėgiamos roko muzikos. Tada jaučiuosi tarsi prijungtas prie aukštos įtampos.

MANO DIDŽIAUSIA PRIKLAUSOMYBĖ – internetas. Veikiausiai tai banalus atsakymas, tačiau nemeluosiu, kad atrodyčiau protingesnis.

MANO GALVOJE nuolatos ūžia arba spengia. Jau sakiau tai.

FK „PRELEGENTAI“ man ir futbolo klubas, ir draugų kompanija. Visa tai man padovanojo gausybę nuostabių sportinių emocijų ir nuotykių. Kai nepatenki į „FC Barcelona“, „Prelegentai“ yra labai puikus planas B.

PRADEDU SUPRASTI, kad nebūtina turėti savo nuomonės apie viską pasaulyje. Pasaulis puikiai išsivers be jos.

GALIU NUOŠIRDŽIAI PASAKYTI, kad nė velnio nežinau, ką dabar pasakyti.

Niekas negali apsisaugoti nuo liūdesio. Vieną dieną jis vis tiek ateis.

Marijus Mikutavičius

BŪTI APSUPTAM ŽMONIŲ man ne visada teikia džiaugsmą. Man džiugu, kai jų pilna koncertuose ar naktiniuose klubuose. Bet traukiniuose ir lėktuvuose jų galėtų būti kur kas mažiau.

SVARBU pabūti vienam, ypač kai ilgai tokios galimybės neturėjai. Didžiausią ramybę atrandame būdami vieni. Deja, ramybė ne visada reiškia laimę.

DAR NETURĖJAU PROGOS paklausti Dievo, kodėl jis sukūrė uodus.

DAUGUMA ŽMONIŲ MANO, kad kūryba kyla iš kažkokio mistinio įkvėpimo. Aišku, įkvėpimas svarbus, tačiau privalai daug dirbti, kad jį prisikviestum.

ESU PAKELIUI į nežinomybę. Ne vienas, kartu su likusiais žmonėmis.

GYVENIMO NEIŠVENGIAMYBĖ YRA ligos, mirtis, finansinės krizės ir priverstinės akistatos su kvailiais.

VIDINĘ RAMYBĘ PASIEKSIU susirgęs Alzheimeriu ir pamiršęs, kas esu.

„Passport Journal”, pirmas tomas, 212 psl.

Skaitykite daugiau