Akordeono virtuozas
Sulaukęs vos 26-erių, Martynas Levickis jau pasiekė daugiau, nei daugelis muzikantų gali viltis per visą savo gyvenimą. M. Levickis, televizijos šou „Lietuvos talentai“ atsidūręs dėmesio epicentre, į klasikinės muzikos topų viršūnes įkopė su savo numylėtuoju… akordeonu. Manipuliuodamas šiuo nuvertintu instrumentu neįtikėčiausiais būdais, Martynas įrodo, kad yra vienas iš ryškiausių jaunųjų Lietuvos popkultūros inovatorių.
GIMTI NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE REIŠKIA turėti galimybę kurti šiuolaikines nuostatas ir naujus horizontus savo šaliai bei jaunajai kartai.
NUO PAT MAŽENS mane pakerėjo garsų pasaulis ir įsimylėjau muziką.
GERIAUSIAS KELIAS RASTI RYŠĮ SU AUDITORIJA – dalytis savo siela ir energija be jokių dvejonių.
SVAJONĖS SIEKIS suteikė man daug pasitikėjimo ir atvėrė duris į pasaulį.
MANE Į PRIEKĮ VEDA nuolatinis nerimastingumas ir noras veikti.
STUDIJOS KARALIŠKOJOJE MUZIKOS AKADEMIJOJE IŠMOKĖ klausytis ir išgirsti, o tai yra svarbiausia kuriant muziką. Tai išmokė kreipti dėmesį į viską, kas supa mane.
NIEKADA NEGALVOJAU, kad pasaulis man taps toks mažas: vieną dieną esu Honkonge, kitą – Londone ar Čikagoje. Iš tiesų Čikaga man tapo tarsi trečiaisiais namais.
PRIEŠ KIEKVIENĄ PASIRODYMĄ kvėpuoju.
IŠKART PO KONCERTO mėgstu eiti į dušą, tačiau dažniau nueinu į barą.
ŽMONĖS NEŽINO, KAD akordeonas yra sukonstruotas iš 10 000 skirtingų medinių, metalinių ir plastikinių detalių.
KELIONĖS man tapo labai svarbios.
NIEKADA NEPAMIRŠIU AKIMIRKOS, kai pirmą kartą grojau scenoje. Labai tuo mėgavausi.
MANO ĮKVĖPIMAS – meilė.
DAUGUMA MANO DRAUGŲ nebemato manęs, nes tapau itin užimtas.
ŽINIOS suteikia daugiau klausimų nei atsakymų.
KARTAIS NORĖČIAU šokti į automobilį ir keliauti (be jokio tikslo) po kaimo vietoves, mėgaudamasis kraštovaizdžiu. Esu miesto vaikas, tačiau myliu gamtą.
ESU PASIRYŽĘS visada užbaigti tai, ką pradėjau.
KAI BŪNU NUSIMINĘS, VISADA skaitau, rašau, kalbu. Tai padeda.
SĖKMĖ NETURI NIEKO BENDRO su talentu. Ji daugiausia priklauso nuo motyvacijos ir darbo.
PASITIKĖJIMU niekada neturi būti pernelyg kliaujamasi.
JEI GALĖČIAU, gyvenčiau miške.
BŪTI MUZIKANTU yra mano darbas, kurį myliu.
MANO PIRMASIS DISKAS BUVO IŠLEISTAS 2012 metais Lietuvoje. Jis vadinosi „iAccordion“, jame skamba ir popdainų aranžuotės, atliekamos vien akordeonu. 2013 metais „Decca Classics“ išleido dar vieną mano albumą – „Martynas“.
PATS SVARBIAUSIAS DALYKAS MAN – būti sąžiningam pačiam sau.
ŠIUOLAIKINĖ MUZIKA yra sudėtinga sąvoka, kurią sunku apibrėžti. Veikiausiai todėl ją taip myliu.
PATI ĮSIMINTINIAUSIA MANO VAIKYSTĖS AKIMIRKA – ėjimas aplink mūsų vasarnamį grojant akordeonu ir dainuojant liaudies dainas.
JAUČIUOSI LAIMINGIAUSIAS matydamas, kad mano atliekami dalykai veikia kitų žmonių mąstymą ir jausmus.
LAIMĖTI TARPTAUTINIAME AKOREONISTŲ KONKURSE „COUPE MONDIALE“ buvo svarbus profesinis pasiekimas, atvėręs kai kurias puikias galimybes.
NEGALIU ĮSIVAIZDUOTI modernaus pasaulio be interneto.
NIEKADA NESIGAILĖJAU pasirinkęs groti akordeonu, o ne pianinu.
GYVENIMAS LONDONE SUTEIKĖ MAN daug teorinių ir praktinių pamokų. Tai buvo ir tebėra gyvenimo mokykla.
PRISIIMTI ATSAKOMYBĘ gali būti pavojinga, tačiau būti atsakingam už kažką – vienas nuostabiausių jausmų, kokius tik žmogus gali patirti.
LABIAUSIAI VERTINU asmeninę laisvę, nuoširdumą ir lojalumą.
VIENU METU maniau, kad man nepavyks tapti profesionaliu muzikantu. Taip nutiko pirmą kartą atvykus studijuoti į Londoną ir suvokus, koks menkas esu šiame didžiuliame mieste. Žlugo daug vilčių ir svajonių, tačiau patirtis paakino mane dar daugiau darbuotis.
TEN, KUR ESU, ATSIDURTI LABIAUSIAI PADĖJO užsispyrimas.
MANO PIRMOJI MOKYTOJA IŠMOKĖ MANE visko, ką reikia žinoti apie akordeoną ir muziką. Taip pat ji man įskiepijo supratimą apie sunkaus darbo vertę.
MANO SVAJONĖ – PADIRBĖTI DRAUGE SU smuikininku Gidonu Kremeriu, su kuriuo norėčiau sugroti koncertą.
KIEKVIENĄ KARTĄ GRĮŽĘS Į LIETUVĄ jaučiuosi namuose.
GERIAUSIAS DALYKAS BŪNANT MUZIKANTU – galimybė daryti tai, ko trokšti, ir gauti už tai pinigus.
KAI GALIU, VISADA atsakau į elektroninius laiškus, kurie būna užsilikę ar pamiršti dėl mano itin intensyvios darbotvarkės.
BŪTI LIETUVIU ne visada lengva, tačiau nėra taip svarbu, kokį pasą tu turi. Svarbiausia yra žmogaus dvasia.
ŽMONĖS VISADA daro klaidas. Gerai, jei sugebame tai pripažinti.
ILGAI UŽTRUNKA, kol supranti, ko trokšti gyvenime. Dar ilgiau užtrunka, kol pradedi judėti link finišo tiesiosios. Nuostabus pats procesas, kurio metu bandai pasiekti savo tikslą. Kai pasiekimas jau tavo rankose, gali atsisukti ir paklausti: „O kas dabar?“
TIKROJI LAIMĖ – padaryti kitus laimingus.
NEJAUČIU, KAD globalinis atšilimas būtų paveikęs ir Jungtinę Karalystę. Čia velniškai šalta!
SUNKIAUSIAS DALYKAS BŪNANT AKORDEONISTU – žmonių požiūris ir išankstinės nuostatos, tačiau stengiuosi visa tai išnaudoti savo labui.
