Diplomatas, garbės ambasadorius Prancūzijoje (1934–2019)

Su patirtimi ateina suvokimas, kad pasaulio nepakeisi ir geriau dėmesį skirti toms sritims, kuriose gali ko nors pasiekti.

Ričardas Bačkis

Pirmą kartą į Lietuvą atvykau 1989 m. su Prancūzijos televizijos komanda. Gimiau Kaune, bet turėdamas pabėgėlio statusą daugiau kaip 50 metų praleidau Prancūzijoje. Taip pat darbo reikalais pagal Ženevos konvencijos dokumentą keliavau po Vakarų šalis.

Prieš priimdamas svarbų sprendimą, geriau pagalvok, analizuok aplinkybes ir galimas pasekmes.

Niekada neturėtume pamiršti, kad žmonės lengvai nesikeičia ir būtina kantrybė.

Idealistai – tai žmonės, kurie remiasi ne realybe ir faktais, bet veikia matydami ir tikėdami savo įsivaizduojama ateitimi.

Dažnai nesuvokiame arba nesistengiame suprasti, kaip aplink žemę sukasi saulė, mėnulis, kitos žvaigždės. Per daug sudėtinga – geriau šį klausimą palikti specialistams.

Matau daug diplomato ir įmonės vadovo veiklos pranašumų. Abiem atvejais reikia nuolat derėtis, vis iš naujo formuoti įmonės ar krašto įvaizdį, plėsti rinką.

Sudėtingiausias sprendimas, kuri reikėjo priimti – išdrįsti prašyti prancūzų kad jie grąžintų Lietuvai auksą ir pasiuntinybę. Nustebau, kad dėl aukso jie sutiko tuoj pat ir šį faktą F. Mitterandas iškart patvirtino V. Landsbergiui. Dėl ambasados reikėjo palaukti ilgiau, kol J. Chiracas, lyg kompensuodamas, sutiko vietoj senojo pastato atiduoti gražesnį.

Šiandienėje visuomenėje labiausia pasigendu dialogo, žmonės yra per daug užsidarę ir egoistiški.

Kiekviename darbe, taip pat ir politikoje, svarbiausia analizuoti, padėti ir priimti sprendimus, kurie leistų pasiekti norimą tikslą.

Brangiausias ir prasmingiausias gautas apdovanojimas – Prancūzijos garbės legiono komandoro laipsnis. Nesitikėjau po visų įnirtingų kautynių ką nors iš prancūzų gauti.

Kritika yra neišvengiama tada, kai veiki ir priimi sprendimus. Kaip matematikoje, absoliučiai vieninga nuomone tėra svajonė, ir su tuo reikia susitaikyti.

Vertybė, kurios negalima išduoti, yra meilė, meilė ir dar kartą meilė. Meilė Dievui, šeimai, artimui, sau pačiam, nes be meilės gyvenimas tuščias ir beprasmis.

Ričardas Bačkis

Nėra nieko svarbiau už tikėjimą, kad kiekvienas žmogus gali tobulėti.

Kiekvieną rytą pradedu su kava ir kruasanu, jei esu Prancūzijoje ar kitoje lotynų šalyje, o jei esu Lietuvoje ir orai būna šaltesni – su kiaušiniais ir kumpiu.

Gyvenimas Prancūzijoje mane išmokė, kad bendravimas ir šypsena padeda stiprinti visuomenės supratingumą.

Protingas vadovas darbuotojus dėl klaidų ne bara, bet moko. Nors kartkartėmis barimas irgi yra mokymas.

Neverta ginčytis su tais, kurie nesiklauso, visą laiką pertraukinėja ir kartoja tą pačią litaniją. Tai tik laiko gaišimas.

Visada vadovaujuosi taisykle, kad žmonės stebi tavo elgesį, ar laikaisi tiesų, kurias skelbi.

Savo šalies istorijos nežinantis žmogus neegzistuoja. Tai, kad toji istorija netiksli ir iškraipyta, kitas reikalas (tuo galime įsitikinti bet kurioje šalyje). Liūdna, tačiau dauguma žmonių visame pasaulyje nesidomi istorija. Tokie žmonės neturi savo nuomonės ir lengvai tampa įvairių politinių manipuliacijų aukomis. Istorijos pažinimas suteikia ne tik žinių, bet ir tikrą laisvę.