Informatikė, fizinių mokslų daktarė
Siekiant tikslo, svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą ir tikėjimą savo jėgomis. Tai tarsi meškerė – numeti ir kantriai lauki, kol užkimba žuvis.
Valentina Dagienė
Dirbdama su jaunimu, visada stengiuosi suprasti jų siekius, idėjas, išklausyti ir skatinti diskutuoti. Džiaugiuosi mokydamasi iš jaunimo ir tai jiems aiškiai įvardiju. Visuomet manau (ir taip yra), kad nauja karta atneša kažką naujo, geresnio, ko ankstesnioji neturėjo, tad jei pastebėsi ir įvertinsi, praturtinsi save.
Mano močiutė, 13 metų praleidusi tremtyje, įskiepijo man optimizmą, gyvenimo džiaugsmą, suvokimą, kad gera būti savame krašte, tarp savų žmonių, kad gali būti atjaustas, gali pasisemti gyvenimo stiprybės žiūrėdamas į įprastus laukus, besikeičiančius medžius, pražydusią gėlę ar čiurlenantį upelį.
Neįsivaizduoju savo gyvenimo be nuolatinio mokymosi ir mąstymo. Sakyčiau, mokytojo, dėstytojo profesija yra pati geriausia, neginčytinai prestižinė. Juk mokydamas kitus, nuolat turi pats mokytis, o mokydamasis išlaikai ryšį su nauja karta, jaunimu, įsitrauki į visuomenės pokyčius. Mes, žmonės, išsiskiriame iš gamtos kūrinijos mąstymu. Tai unikali mūsų savybė. Jei mažiau rūpintumėmės daiktiniu pasauliu, o daugiau dėmesio skirtume mąstymui, visiems būtų geriau gyventi. Žmogaus gyvenimo nematuotume turto verte, tikrasis turtas – kitiems suteiktas džiaugsmas, gebėjimas pačiam džiaugtis gyvenimu.
Mano vaikai išmokė suprasti, kad 5 minutės – tai daug, galima vieną kitą darbelį nuveikti, o per 10 minučių net porą darbų padaryti. Jie išmokė vertinti laiką, džiaugtis laisvomis minutėmis, struktūrinti darbus ir mintis.
Sėkmė aplanko, kai užsidegęs dirbi, kai nesitiki, kad bus atlyginta, kai tiesiog džiaugiesi, labai džiaugiesi, tuo, ką darai. O jei ji ir neaplanko, dažniausiai to net nepastebi – juk tiesiog įdomu dirbti.
Be užsispyrimo neįmanoma pasiekti užsibrėžto tikslo, nes visuomet atsiras abejojančių, kritikuojančių ar net kliudančių dirbti. Tikriausiai taip ir turi būti, nes nieko rimto gyvenime nepadarytum, jei visi iškart pritartų. Tik atkaklumu gali padaryti tai, ką sumanei. Žinoma, sumanymai gali būti ir kvailoki, verta išklausyti įvairių nuomonių, įvertinti kitų argumentus. Bet jei esi įsitikinęs, kad darai gerai, reikėtų nepasiduoti ir tęsti. Suprantama, būtina kantrybė, tačiau ji išsiugdoma.
Didžiausias džiaugsmas – matyti laimingus vaikus. Ir savo mokinius, ir studentus – tuos, kuriems nori perduoti savo idėjas.
Mano devizas: yra sunku, sukąsk dantis ir daryk – prošvaistė ateis. Ir neprisimink sunkumų. Tik pamokas. Nes gyvenimas toks jau yra, nebūna vien lygu ar nelygu. Tie netolygumai ir yra žmogaus gyvenimo variklis.
Informacinės technologijos. Mūsų akyse keičiasi pasaulis: vis daugiau visokių išmaniųjų prietaisų, vis daugiau fizinių, rutininių darbų perkeliame mašinoms, robotams. Vis daugiau laisvo laiko lieka. Tačiau tai automatiškai nesuteikia žmogui laimės. Turime mokytis ir mokyti jaunimą gyvenant technikos apsuptyje vertinti žmogiškus ryšius. Laikas susimąstyti ir kurti draugiškesnes technologijas. Tačiau pirmiausia turime atsikratyti vienpusiško daiktų vertinimo, nekaupti materialaus turto. Tikiuosi, greitai bus robotai, kurie padės mums tobulėti, kasdien patars, į ką atkreipti dėmesį, ko mokytis, kaip ugdyti dvasinę pusiausvyrą.
Keliaudama visada stengiuosi kuo daugiau aprėpti, pamatyti, įsijausti į kitokią kultūrą, žmones, bent iš dalies perprasti jų mąstymą. Tai nuostabu, įkvepia kūrybiškumą ir paskatina kitomis akimis pažvelgti į savo darbus.
Įmanoma suderinti viską, ko tikrai trokšti ir sieki, pavyzdžiui, bet kurią profesiją ir šeimą. Jei tikrai nori, visuomet rasi jėgų ir stiprybės.
Valentina Dagienė
Geriausias patarimas, kurį esu gavusi: prabudusi nusišypsok sau, pagalvok, kad tai – dar viena tau skirta diena.
Neteisinga galvoti, jog neįmanoma kažko padaryti. Kartais reikia tinkamo laiko ar kelio, kartais – tinkamo žmogaus. Kūrybinių jėgų pasisemiu įstumdama save į visokias situacijas: tai ir kelionės, ir naujų veiklų išbandymas, ir pokalbiai su kitaip mąstančiais žmonėmis. Nors labiausiai mėgstu skaityti rimtas knygas ir mąstyti, ką galėčiau padaryti analogiškai arba visiškai kitaip.
Mokslininkės gyvenimas žavus tuo, kad idėjoms, kūrybai nėra rėmų. Tai pirmiausia gyvenimo būdas, ne profesija. Skaitai, analizuoji, semiesi patirties iš kitų, permąstai ir bandai padaryti kitaip. Dažnai nepavyksta. Vėl permąstai, vėl darai. Ir vėl nepavyksta… Tačiau jei džiaugiesi procesu, jei smagu tyrinėti ir laukti, jei nesėkmės tik sustiprina troškimą vėl ir vėl tyrinėti, vadinasi, verta eiti tuo keliu.
Tikiu, kad Lietuva kada nors bus kaip Suomija! Tik reikia susitelkti ir dirbti.
Pripažinimas turi tokią savybę: jautiesi vis atsakingesnis ne tik už artimuosius ir kolegas, bet ir už savo šalį.
Taisyklės. Reikia susitarimų, kad galėtume greitai priimti sprendimus esant standartinėms situacijoms. Tačiau jų neturi būti per daug. Būtinas balansas. Svarbus pasitikėjimas žmonėmis. Jo reikia mokytis.
Valentina Dagienė
Gerbiu žmones, kurie tiesiog dirba.
Mano slapta svajonė – aplankyti 100 šalių. Kai tai pasakiau, ji nebėra slapta… Trūksta dar dvidešimties…
Džiaugiuosi turėdama galimybę laisvai reikšti mintis, laisvai rinktis darbus, laisvai keliauti.
