Generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas
Būti Lietuvos kariuomenės vadu reiškia prisiimti atsakomybę už savo krašto karinių pajėgų rengimą valstybės gynybai. Taip pat man tai yra išskirtinė teisė ir valstybės vadovų parodyto pasitikėjimo išraiška.
Vytautas Jonas Žukas
1990 m. atėjau į Lietuvos kariuomenę, nes mūsų šeimoje buvo svarbios nepriklausomos Lietuvos idėjos. Kaip istorikas supratau, kad tai – lemtingas laikas, įvykių negalėjau stebėti iš šalies. Tikėjau mūsų tautos atkaklumu siekiant laisvės. Esu laimingas, kad turėjau tokią ypatingą galimybę būti istorinio virsmo sūkuryje. Taip pat esu dėkingas visiems, su kuriais teko kartu dirbti, diskutuoti ir ieškoti geriausių sprendimų kuriant Lietuvos kariuomenę.
Šiandien itin svarbu būti visomis prasmėmis sąžiningam prieš save ir kitus. Reikia profesionaliai įvertinti savo šalies karines galimybes ir stiprinti pajėgas ne tik didinant materialinių išteklių bazę, bet ir ugdant visų piliečių moralinį potencialą.
Pareiga šaliai – tai pilietinė nuostata, kuri negimsta per dieną. Jei ji nebus ugdoma šeimoje, mokykloje, jei pats žmogus apie tai nemąstys, nieko nebus. Pareiga dažnai nesutampa su norais. Tam reikia sąmoningo apsisprendimo. Kiekvienam žmogui yra iššūkis įveikti savo egoistinį pradą ir padaryti kai ką daugiau dėl kitų.
Mano didžiausias autoritetas – tėvas, kuris nuosekliai laikėsi savo pažiūrų. Man imponavo jo pasiryžimas iki galo jas ginti, net jei už tai bus persekiojamas ir baudžiamas. Tėvas buvo politinis kalinys pokariu, dešimčiai metų nuteistas kaip sovietinei santvarkai pavojingas asmuo. Jo šeima buvo ištremta į Sibirą, o brolis žuvo kaip partizanas. Visą savo gyvenimą jis liko ištikimas lietuvybės ir disidentinio judėjimo idėjoms.
Asmenybės augimui didžiausią įtaką turi gyvas pavyzdys šeimoje – tiek blogas, tiek geras. Taip pat aplinka, knygos, asmeniniai siekiai.
Mano seneliai ir tėvai mane išmokė nesavanaudiškumo. Gyvenime labai svarbu matyti kitų žmonių poreikius, neiškelti savo interesų aukščiau bendrojo gėrio ir visuomenės gerovės.
Jaučiu didelę pagarbą tiems, kurie tikėjo ir kovojo dėl Lietuvos laisvės nesvarstydami, kiek jiems tai kainuos. Jie paaukojo savo gyvybes, nors norėjo gyventi. Tai labai didelė auka. Manau, kad mūsų visuomenė dar per mažai apie tai mąsto, kalba ir suvokia. Pagarba ir dėkingumas savo tėvams ir protėviams atsiranda tik su asmenybės branda, matyt, tai galioja ir pilietinės, demokratinės visuomenės raidai. Nors švenčiame savo valstybės šimtmetį, mūsų pilietinės sąmonės formavimesi buvo gilių sutrikimų, kuriuos lietuvių tauta patyrė prieš savo valią, tad iš tikrųjų dar turime kur augti ne tik ekonomine, bet dvasine bei moraline prasme.
Džiaugiuosi matydamas, kaip kuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. Džiaugiuosi, kad išsipildė daugelio lietuvių svajonė ir Lietuva vėl laisva. Netobula, bet laisva! Mes galime laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras, turime žodžio, sąžinės ir tikėjimo laisvę. Galbūt kam nors tai skamba banaliai, o kam nors – ir deklaratyviai, bet aš, patyręs, ką reiškia komunistinis režimas, tikrai vertinu mūsų šalies konstitucines teises ir laisves. Suprantu, kad ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi, tačiau mane džiugina, kad žmonės turi daug galimybių.
Tėvynę suvokiu kaip gimtąjį kraštą, kurio negaliu išsižadėti, nes tai būtų tarsi išsižadėti savęs.
Niekada neturėtume pamiršti, kad jei nebūtų mūsų tėvų, nebūtų ir mūsų. Jei nebūtų praeities, neturėtume ir dabarties. Niekada nevėlu išmokti tai suvokti ir priimti kaip visumą.
Vytautas Jonas Žukas
Nėra nieko svarbiau už duotos priesaikos, ištarto žodžio laikymąsi ir pažado tesėjimą.
Bendraudamas su kariais, visada stengiuosi išlikti nuoseklus, kad žodžiai nesiskirtų nuo veiksmų.
Kritinėse situacijose svarbiausia suvaldyti emocijas ir nepasiduoti panikai ar baimei. Po to bus galima sugalvoti ir veiksmų planą.
Pacifizmą aš suprantu kaip fizinį pasyvumą, liberalią pasaulėžiūrą ignoruojant realiai egzistuojančią agresiją ir smurtą. Deja, pasaulyje taiką palaiko tik jėgų pusiausvyra.
Pasiekimas, kuriuo turėtume didžiuotis – faktas, kad Lietuva yra NATO narė. Tai labai daug, nes mūsų kariai yra lygiaverčiai kitų demokratinių valstybių kariams, mūsų šalis turi labai stiprų užnugarį ir gali tikėtis realios pagalbos. Be to, galime mokytis ir tobulėti, pasinaudodami NATO šalių patirtimi ir karybos, vadybos, žvalgybos, karinės logistikos, tarptautinės teisės pasiekimais.
Kiekvieną dieną sau primenu, kad esu mirtingas kūnu, tačiau dar yra ir amžinybė, su kuria kiekvienas žmogus vienaip ar kitaip susijęs.
Laisvė yra galimybė rinktis gyvenimo būdą ir atvirai reikšti mintis. Ji suteikia teisę ginti savo nuomonę, ieškoti atsakymų į bet kokius klausimus, diskutuoti, laisvai keliauti, pažinti. Kita vertus, laisvė yra ir atsakomybė, kad vienų laisvė netaptų kitų nelaisve.
