Rūta Meilutytė

Plaukikė, olimpinė čempionė, pasaulio rekordininkė

Galbūt Rūta Meilutytė – jauna, graži blondinė, tačiau ji ir tikra galiūnė. Londono olimpinėse žaidynėse jos iškovota dramatiška pergalė 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje prieš Rebeccą Soni pavertė vos penkiolikos sulaukusią Rūtą tarptautine žvaigžde. Nuo tol ji nenustoja rinkti medalių. Gimusi Kaune 1997 metais, tačiau dabar besitreniruojanti Anglijoje, R. Meilutytė yra dabartinė tiek 50, tiek 100 metrų plaukimo krūtine rungčių pasaulio rekordininkė.

ŽMONĖS DAŽNAI MANĘS KLAUSIA, koks jausmas buvo iškovoti auksą Londone. Aš jiems atsakau, kad gyventi ir treniruotis Londone yra nuostabu, išskyrus orą. O laimėti auksą olimpiadoje? Tai vienas nuostabiausių iki šiol man nutikusių dalykų. Esu jauna, tad iš tiesų mano gyvenime kol kas tėra kelios akimirkos, į kurias galiu besti pirštu sakydama, kad jos buvo laimingiausios. Pasaulio rekordo pagerinimas Barselonoje neabejotinai yra viena tokių akimirkų.

NETIKIU, KAD talentas žmonėms gali užtikrinti viską. Nesvarbu, ką darai, privalai sunkiai dirbti, kad pasiektum savo tikslus. Pavyzdžiui, man visada labai sunku keltis į rytines treniruotes, ypač esant prastam orui. Be to, yra ir emocinis spaudimas, susijęs su tavo siekiais: pasirenki būti dėmesio centre, pasirenki būti apkalbų subjektu. Manau, geriausiai su tuo galima susidoroti gerai psichologiškai pasiruošus: ignoruojantnegatyvius gandus ir blogus dalykus, kuriuos gali kalbėti žmonės. Pasiruošk geriausiai, kaip tik gali, nes galiausiai tavo forma priklauso tik nuo tavęs pačios.

MAN SUNKU duoti interviu.

MANO SVARBIAUSIAS TIKSLAS – sėkmė, tačiau kartais galvoju, kad šlovė pervertinama. Gali skambėti keistai turint galvoje tai, ką darau, tačiau man nepatinka tik save įsimylėję žmonės, tad stengiuosi tokia nebūti.

PRIEŠ KIEKVIENAS VARŽYBAS ant popieriaus užsirašau dalykus, kuriuos noriu pasiekti. Diena iš dienos mano tikslai ir aistra plaukimui yra didžiausia motyvacija. Kalbant apie žmones, mane ypač įkvepiatokie atletai kaip Michaelas Phelpsas, Kosuke Kitajima ir Rebecca Soni.

NORS PLAUKIMAS YRA MANO AISTRA, MANO ŠEIMA – svarbiausias dalykas gyvenime ir nemanau, kad būčiau pasiekusi tiek daug, jei ne tėtis. Esu laiminga turėdama tokius draugus, ypač tuos, kurie man artimiausi – jie mane perspėja, jei darau kažką ne taip ar elgiuosi netinkamai.

KARTAIS klausiu savęs, kas būtų, jei nebūčiau pasirinkusi tapti plaukike? Manau, kad niekada nedera baimintis nesėkmės. Manau, kad visada reikia stengtis daryti tai, ko trokšti. Bet jei nebūčiau plaukikė? Neturiu supratimo, galbūt būčiau krepšininkė.

ŠIĄ GYVENIMO AKIMIRKĄ man svarbiausi dalykai, kadangi šeimą jau minėjau, yra plaukimas ir išsilavinimas. Manau, kad gerai būti jauna sportininke, nes tada dar lieka nemažai galimybių tobulėti ir daug laiko siekti karjeros.

LABIAUSIAI PASIILGSTU savo močiutės gamintų patiekalų.

LABAI DAŽNAI ŽMONĖS GALVOJA, KAD esu keista. Bijau vorų, griaustinio, vaiduoklių, ateivių ir gyvačių. Kartais, atvirai tariant, noriu, kad įvyktų zombių apokalipsė.

TURĖDAMA LAISVĄ DIENĄ VISADA STENGIUOSI pailsėti ir leisdama laiką su draugais atsipalaiduoti nuo minčių apie plaukimą. Aišku, keliaudama visada sutinku naujų žmonių, tokių kaip RebeccaSoni, kuri yra nuostabus ir labai nuoširdus žmogus. Tačiau namie laukiantys draugai visada mane pradžiugina, kai man liūdna.

KIEKVIENĄ DIENĄ stengiuosi išmokti ko nors naujo ir retkarčiais valgau šokoladą.

MĖGSTU ŽVELGTI Į SAVE kaip į paprastą merginą, kuri lanko mokyklą ir plaukioja. Tačiau atstovauti Lietuvai yra kažkas tokio, apie ką visada svajojau. Jaučiausi labai pagerbta, kai gavau Prezidentės apdovanojimą.

Šią ir kitas istorijas rasite

sutaupykite 18 eur

PASSPORT JOURNAL, II t. (anglų k.)

€7,90 ~~€25,90~~

STORIES OF A NATION

Focus on Lithuania – vol. 2

LIETUVOS TAPATYBĖ: vakar, šiandien, rytoj

Akistatos su lietuviais ir lietuvių kilmės fotomenininkais, literatūrologais, architektais, aktoriais, kompozitoriais, visuomenininkais, mokslininkais, verslininkais ir inovatoriais, tai išskirtinė galimybė ne tik išgirsti jų asmenines istorijas ir įžvalgas, bet dar kartą peržvelgti Lietuvos istorijos paraštes.

POKALBIAI:

Virginijus Šikšnys, Eli Broad, Cynthia Pasky, Kazimieras Motieka, Algimantas Nasvytis, Esther Wojcicki, Svajonė ir Paulius Stanikas, Vilius Kavaliauskas, Tadas Jucikas, Urtė Neniškytė, Artūras Karnišovas, Giedrė Kaminskaitė-Salters, Jonathan Shapiro, Girmantas Neniškis and Diana Plačiakienė.

KONSPEKTAI:

LIETUVIŲ KALBA: Nepatogus Unikalumas

LŪKESČIAI IR PASIEKIMAI: Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarai

KRYŽKELĖS: Lietuva 1918 – 2018

ATVIRAS POKALBIS:

Dalia Grybauskaitė, Liudas Mažylis, Virgilijus Noreika, Antanas Sutkus, Irena Veisaitė, Eugenijus Laurinaitis, Ralph Simon, Airinė Palšytė, Valentina Dagienė, Livertas Klimka, Ričardas Bačkis, Andrius Kulikauskas, Juozas Budraitis, Eglė Bučelytė, Vytautas Jonas Žukas, Žydrūnas Savickas, Gintaras Grušas, Modestas Pitrėnas, Veronika Povilionienė and Angela Nelsas.

FOTOESĖ:

Tikroji laisvės kaina: užkoduota istorijoje, aplaistyta krauju ir rodanti pavyzdį

VEIDAI:

Juozas Jakavonis-Tigras, Jonas Algirdas Kronkaitis, Loreta Šlekienė, Kristijonas Vizbaras and Kornelija Dūdaitė.

ĮŽVALGOS:

Virginijus Savukynas, Vidmantas Valiušaitis, Donatas Puslys ir Austė Nakienė

APIE KNYGĄ:

Autorių kolektyvas 320 puslapių leidinyje atskleidė įvairialypę Lietuvos tapatybę ir jos transformaciją, tebevykstančią vakar, šiandien ir rytoj. „Antrojo „Passport“ tomo pasirodymas sutapo su Lietuvos šimtmečio iškilmėmis. Gravitacinė valstybės sukakties jėga yra milžiniška, per sąsają su Lietuva veikianti žmones visame pasaulyje. Tad, natūralu, jog pokalbiuose su išskirtinėmis asmenybėmis dėmesys susitelkė į valstybės pamatus, vertybių jungtis ir modernios Lietuvos raidos kontekstus“, – teigia K. Pikūnas.

Rinktiniai konspektai, fotopasakojimai ir interviu su penkių kartų atstovais skaitytojus supažindina su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais, laisvės kovotojais ir disidentais, lietuvių kalbos ir kultūros puoselėtojais, dvasininkais, mokytojais, išeiviais ir kartais tyliais, bet ryžtingais maištininkais, kurių atsidavimas ir tikėjimas Lietuva padėjo tvirtus pamatus Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai.

Anot K. Pikūno, antrojo „Passport“ puslapiai yra tarsi seno, nenuilstančio keliautojo pasas – pilnas atspaudų, įrašų ir vizų, žadinančių smalsumą ir suteikiančių drąsos naujoms kelionėms – į save ir savo šalies pažinimą.

„Po pirmojo „Passport“ tomo pasirodymo daug temų liko užrašų paraštėse. Dar daugiau idėjų kirbėjo galvoje. Darbas rengiant antrąjį tomą tik patvirtino – kuo daugiau akistatų su lietuviais ar lietuvių kilmės fotomenininkais, literatūrologais, architektais, aktoriais, kompozitoriais, visuomenininkais, mokslininkais, verslininkais ir inovatoriais, tuo daugiau naujų kontekstų, vektorių ir sumanymų atsiranda, išsikeroja kone eksponentiškai“, – pastebi K. Pikūnas.

Jis priduria, kad sudarant turinį visų pirma ieškota tikrumo ir paprastumo: „Siekėme rasti simbolinius, didelį svorį savyje sutelkusius vaizdus. Juk nuotrauka dažnai verta tūkstančio žodžių, ji neturi tik iliustruoti teksto – ji privalo pakviesti skaitytoją sustoti, pažvelgti kitu kampu ar net iššaukti emociją. Meninės ir dokumentinės fotografijos sugretinimas tapo nemenkas iššūkis. Būtent tai, šalia kitų inovatyvių ir netikėtų poligrafinių sprendimų, tapo ryškiu „Passport“ išskirtumu“.

Skirtingai nei pirmasis dvikalbis „Passport“ tomas, antrasis pirma išleistas lietuvių kalba. K. Pikūnas tvirtina, kad angliška leidinio versija skaitytojus pasieks jau šį rudenį. „Tikiu, kad turime rasti naujų būdų pristatyti Lietuvą pasauliui. Būtent todėl pirmasis „Passport“ tomas buvo ruoštas anglų ir, tik vėliau, lietuvių kalba. Patirtis parodė, kad mūsų istorija, pasakojama per žmonių istorijas ir patirtis, yra universali kalba, gebanti sudominti smalsius ir apie Lietuvą mažai (arba nieko) nežinančius žmones“, – teigia K. Pikūnas.

Anot jo, pirmasis „Passport“ tomas sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo ir įkvėpė nesustoti, toliau tyrinėti ir ieškoti įkvepiančių žmonių istorijų bei temų, atveriančių galimybę pažinti ne tik save, bet ir savo šalies istoriją. Todėl knygos turinys ir forma ne tik supažindina su Lietuva kaip modernia šalimi, bet ir leidžia skaitytojui, nepriklausomai nuo jo tautybės ar interesų, rasti įkvėpimo sau.

Svoris	1,45 kg
Išmatavimai	30 × 23 × 2,3 cm
Kalba	anglų
Puslapiai	320
Viršelis	minkštas

Skaitykite daugiau

Kultūra