Kęstutis Pikūnas
Knygos „Jonas ir Adolfas Mekai. Gyvenimo lai(š)kai” sudarytojas
Tai čia knyga apie Meką? Pokalbiuose su draugais būtent šiuo klausiamuoju teiginiu ne kartą pasibaigė pasakojimas apie šios, tada dar būsimos, knygos turinį ir formą. Taip, Jonas Mekas buvo vienas žymiausių lietuvių menininkų, pelniusių pasaulinį pripažinimą, ir dažnai vadinamas avangardinio kino krikštatėviu, bet neretai žinojimas apie jį tuo ir pasibaigia. O Adolfas, jauniausias Jono brolis, mums dar mažiau žinomas. Ištisus dešimtmečius jie sekė vienas kito pėdomis, varžėsi tarpusavyje, kurio kūryba geresnė, bet visada buvo ir kūrė kartu.
Sudarant knygą pasirinktu dviejų brolių istorijos naratyvu siekta pabėgti nuo asmenybės aukštinimo, tad joje sąmoningai neapžvelgiami jų asmeniniai pasiekimai, sukurti lmai ir gauti apdovanojimai.
Į knygą sudėtos nuotraukos ir laiškai sukuria kažkur tarsi matytą ir girdėtą istoriją.
Brolių laiškai dar kartą primena, kad svarbiausia gyvenime yra žmonės, kurių vardai sėkmės istorijoje dažniausiai lieka paraštėse.
Kęstutis Pikūnas
Brolių Mekų vaikystė prabėgo Semeniškių kaime, Papilio valsčiuje, visai netoli Biržų. Viename iš retų interviu Jono ir Adolfo mama Elzbieta Mekienė pasakoja: ,,Mūsų giminėj tie vaikai iš mažumės, žiūrėk, jau turi pašaukimą. Mano Jonas, tik su stalu susilyginęs, jau vis sakydavo: ,,Būsiu rašytojas… teisybės rašytojas“, o kai gyvuliai suguldavo, vis matydavau Joną su Adolfu kareivėliais žaidžiant. Išrikiuoja dvi kariuomenes – viena pagalėliai, kita akmenukai – ir žaidžia.“
Lemtingais 1944 metais broliai Jonas ir Adolfas gyveno savo dėdės, žinomo Biržų evangelikų reformatų kunigo Povilo Jašinsko klebonijos palėpėje, kur – tuomet nacių okupuotoje Lietuvoje – savo rašomąja mašinėle perrašinėjo rankraštinius tekstus pogrindžio spaudai. Vieną naktį malkų stirtoje slepiama mašinėlė dingo. Broliams tai nieko gero nežadėjo. Nedelsdami jie nusprendė trauktis iš Lietuvos. Kelionės metu Vokietijoje jie tapo karo belaisviais ir pateko į nacių Elmshorno lagerius.
Gyvendami DP (angl. Displaced Person) stovykloje broliai Mekai nestovėjo vietoje – ieškojo savojo kelio ir autentiškų išraiškos priemonių. Nuolatinis alkio jausmas nenuslopino jaunatviško entuziazmo ir troškimo kurti. Užsiimdami įvairiausia veikla, Jonas ir Adolfas kartu su kitais likimo draugais pradėjo leisti avangardinį neperiodinį kultūros žurnalą ,,Žvilgsniai“. Gyvendamas Kaselyje Jonas parašė vieną svarbiausių savo literatūrinių kūrinių – poezijos rinkinį ,,Semeniškų idilės“.
1949-aisiais, po penkerių Vokietijoje praleistų metų, laiške į Niujorką Algirdui Landsbergiui Jonas rašo:
,,Jeronime Algirde! Antradienį mes (su Adolfu) išplaukiame su Tau pažįstamu ,,General Howre“, kartu su 1 300 kitų DP. <…> Perėjom viską gražiai, net patys stebėjomės. Būtų gerai, jeigu būtų galima New-Yorke kokią dieną pasikieminėti. Tai vienas žygis. Jeigu nedirbtumėte laivo atvykimo metu, gal pasitiktumėte? Nors aš nežinau tos tvarkos,
ar galima ten dienai kitai pasilikt. Reikės čia dar gal sužinoti kur nors užėjus. Europos balos palikti negaila nė man. Gaila tik bobų vasaros dienų, šiame lygumų krašte su malūnais ir nurautų runkelių krūvomis. Ir miškai jau krinta, visur ir ruda ir geltona – visa rudenio paletė išdėstyta turgų būdose ir laukų platybėse. Tai truputį gaila, kai vaikštai. Velniai žino, kokie tie Amerikoje rudeniai ir kokios ten spalvos ir vaisiai, ir rūkai, ir vėjai, ir akiračiai, ir ar bobų vasaros ten yra ir ar nurautų linų krūvos laukuose, ir vėjo malūnai savo keturiais sparnais išsižerglioję ant dangaus. Taigi greit pamatysiu viską pats.“
Noras ,,pasikieminėti“ brolius atvedė į pasaulį, kuriame reikia gyventi čia ir dabar.
…
P. S. Atsakant į klausimą, ar ši knyga yra apie Meką. Turbūt ne. Ne apie Meką, o apie Mekų Mèką – Semeniškius. Vietą, kurioje, tikriausiai, telpa viskas.
