· Interviu

Artūras Karnišovas

NBA lygos Denverio „Nuggets“ krepšinio klubo vyriausias vadybininkas

Esu lietuvis ir visada juo buvau. Lietuva – mano gimtinė, joje prabėgo visa jaunystė. Ir nors dar būdamas aštuoniolikos išvykau mokytis, džiaugiuosi, kad tiek metų praleidęs svetur, vis dar galiu lietuviškai kalbėti be jokio akcento.

Artūras Karnišovas

SVAJONĖS VERTĖ

Mokytis į JAV išvykote dar 1990 m., Lietuvai vos atgavus nepriklausomybę. Sėkmingą krepšininko karjerą padarėte tiek Amerikoje, tiek Europoje. Kartu su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine 1992 m. ir 1996 m. olimpinėse žaidynėse laimėjote bronzos medalius. Šiandien esate NBA lygos Denverio „Nuggets“ krepšinio klubo vyriausias vadybininkas. Kurios pergalės jums svarbiausios?

Visos pergalės, kurias pasiekėme kartu su Lietuvos krepšinio rinktine, man nepaprastai svarbios. Itin išskirčiau bronzos medalius, kuriuos iškovojome 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse. Tuomet pirmą kartą mes, lietuviai, galėjome savo tėvynei atstovauti jau kaip nepriklausomai valstybei. Aišku, kad galėtume patekti į šias olimpines žaidynes, mums reikėjo įveikti atranką. Pamenu, tuo metu buvau neseniai baigęs antrą kursą Seton Holo universitete (JAV). Niekada nepamiršiu tų dviejų mėnesių, praleistų kartu su Lietuvos krepšinio rinktine. Tai buvo ypatingas ir nepakartojamas jausmas!

Ką jums reiškia Lietuva ir lietuviška tapatybė? Kaip pavyksta ją išlaikyti, tiek metų praleidus svetur?

Esu lietuvis ir visada juo buvau. Lietuva – mano gimtinė, joje prabėgo visa jaunystė. Ir nors dar būdamas aštuoniolikos išvykau mokytis, džiaugiuosi, kad tiek metų praleidęs svetur, vis dar galiu lietuviškai kalbėti be jokio akcento. Šeimoje, su tėvais ir lietuviais draugais visada bendrauju lietuvių kalba.

Galima teigti, kad krepšinis jus lydi visą gyvenimą. Ar Lietuvos krepšinio mokykla išsiskiria iš kitų šalių?

Visada jaučiau didelę meilę ir aistrą šiai sporto šakai. Mano tėvas Vilniaus „Statybos“ komandoje žaidė nuo pirmos klubo įsteigimo dienos. Bet tai neturėtų stebinti, juk krepšinis Lietuvoje yra lyg antroji religija. O Lietuvos krepšinio mokykla turi savo stilių ir istoriją. Kaip ir kiekviena sporto šaka, krepšinis ir jo braižas keičiasi. Kaip pavyzdį paminėsiu JAV, kur dominuoja atletiškas, greitas ir veržlus krepšinis. Manau, iš kiekvienos šalies krepšinio mokyklos galima išmokti ko nors naujo.

Vienas pagrindinių jūsų darbų – suburti laimėtojų komandą. Ar sunku atpažinti talentingą žaidėją?

Nėra paprasta atsakyti į šį klausimą. Lygiai taip pat sunku akimirksniu atpažinti talentingą žaidėją. Privalai ne tik rinkti informaciją, bet ir ne vienus metus skirti žaidėjo duomenų analizei (angl. scouting). Tai – fiziniai duomenys, krepšininko įgūdžiai, kamuolio varymo technika, metimas, perdavimas, gynyba, greitis, atletiškumas, gebėjimas bendrauti su komandos draugais ir profesionalumas. Būtent šie veiksniai nulemia, ar žaidėjas turi galimybių pasiekti aukštą lygį, ar ne.

1990-ieji ir 2018-ieji: kuo šie metai jums skirtingi, ir kuo panašūs?

Tai lyg naktis ir diena. 1990-aisiais Lietuva atgavo laisvę ir tapo nepriklausoma valstybe, ir nors tuo metu vyko daug politinių pokyčių, šalyje buvo jaučiamas atgimimas. Galbūt tai kiek simboliška, bet būtent tuo metu išvykau studijuoti į JAV, kur prasidėjo mano naujas gyvenimo etapas. 2018-ieji yra brandos metai – man jau 46-eri, turiu brandžią šeimą ir nuolatinį darbą.

Šią ir kitas istorijas rasite

Išparduota

PASSPORT JOURNAL, II t. (lietuvių k.)

€25,90

Neturime

LIETUVOS TAPATYBĖ: VAKAR, ŠIANDIEN, RYTOJ

Akistatos su lietuviais ir lietuvių kilmės fotomenininkais, literatūrologais, architektais, aktoriais, kompozitoriais, visuomenininkais, mokslininkais, verslininkais ir inovatoriais, tai išskirtinė galimybė ne tik išgirsti jų asmenines istorijas ir įžvalgas, bet dar kartą peržvelgti Lietuvos istorijos paraštes.

Autorių kolektyvas 320 puslapių leidinyje atskleidė įvairialypę Lietuvos tapatybę ir jos transformaciją, tebevykstančią vakar, šiandien ir rytoj. „Antrojo „Passport“ tomo pasirodymas sutapo su Lietuvos šimtmečio iškilmėmis. Gravitacinė valstybės sukakties jėga yra milžiniška, per sąsają su Lietuva veikianti žmones visame pasaulyje. Tad, natūralu, jog pokalbiuose su išskirtinėmis asmenybėmis dėmesys susitelkė į valstybės pamatus, vertybių jungtis ir modernios Lietuvos raidos kontekstus“, – teigia K. Pikūnas.
Rinktiniai konspektai, fotopasakojimai ir interviu su penkių kartų atstovais skaitytojus supažindina su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais, laisvės kovotojais ir disidentais, lietuvių kalbos ir kultūros puoselėtojais, dvasininkais, mokytojais, išeiviais ir kartais tyliais, bet ryžtingais maištininkais, kurių atsidavimas ir tikėjimas Lietuva padėjo tvirtus pamatus Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai.
Anot K. Pikūno, antrojo „Passport“ puslapiai yra tarsi seno, nenuilstančio keliautojo pasas – pilnas atspaudų, įrašų ir vizų, žadinančių smalsumą ir suteikiančių drąsos naujoms kelionėms – į save ir savo šalies pažinimą.
„Po pirmojo „Passport“ tomo pasirodymo daug temų liko užrašų paraštėse. Dar daugiau idėjų kirbėjo galvoje. Darbas rengiant antrąjį tomą tik patvirtino – kuo daugiau akistatų su lietuviais ar lietuvių kilmės fotomenininkais, literatūrologais, architektais, aktoriais, kompozitoriais, visuomenininkais, mokslininkais, verslininkais ir inovatoriais, tuo daugiau naujų kontekstų, vektorių ir sumanymų atsiranda, išsikeroja kone eksponentiškai“, – pastebi K. Pikūnas.
Jis priduria, kad sudarant turinį visų pirma ieškota tikrumo ir paprastumo: „Siekėme rasti simbolinius, didelį svorį savyje sutelkusius vaizdus. Juk nuotrauka dažnai verta tūkstančio žodžių, ji neturi tik iliustruoti teksto – ji privalo pakviesti skaitytoją sustoti, pažvelgti kitu kampu ar net iššaukti emociją. Meninės ir dokumentinės fotografijos sugretinimas tapo nemenkas iššūkis. Būtent tai, šalia kitų inovatyvių ir netikėtų poligrafinių sprendimų, tapo ryškiu „Passport“ išskirtumu“.
Skirtingai nei pirmasis dvikalbis „Passport“ tomas, antrasis pirma išleistas lietuvių kalba. K. Pikūnas tvirtina, kad angliška leidinio versija skaitytojus pasieks jau šį rudenį. „Tikiu, kad turime rasti naujų būdų pristatyti Lietuvą pasauliui. Būtent todėl pirmasis „Passport“ tomas buvo ruoštas anglų ir, tik vėliau, lietuvių kalba. Patirtis parodė, kad mūsų istorija, pasakojama per žmonių istorijas ir patirtis, yra universali kalba, gebanti sudominti smalsius ir apie Lietuvą mažai (arba nieko) nežinančius žmones“, – teigia K. Pikūnas.
Anot jo, pirmasis „Passport“ tomas sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo ir įkvėpė nesustoti, toliau tyrinėti ir ieškoti įkvepiančių žmonių istorijų bei temų, atveriančių galimybę pažinti ne tik save, bet ir savo šalies istoriją.  Todėl knygos turinys ir forma ne tik supažindina su Lietuva kaip modernia šalimi, bet ir leidžia skaitytojui, nepriklausomai nuo jo tautybės ar interesų, rasti įkvėpimo sau.
Svoris 1,45 kg
Išmatavimai 30 × 23 × 2,5 cm
Kalba

Lietuvių
Puslapiai

320
Viršelis

minkštas

Skaitykite daugiau