Lietuvos prezidentas (Nuo 1998 iki 2003 ir nuo 2004 iki 2009 metų)
Diena, kai tapau Lietuvos prezidentu buvo neįtikėtina. Tuo metu viskas atrodė lyg sapnas. Kurį laiką buvau transo būsenoje nesuvokdamas, kas tik ką nutiko. Viskas aplink mane atrodė nerealu, tačiau aš kažkaip tame dalyvavau.
Valdas Adamkus
POLITIKA gali būti regima iš dviejų perspektyvų – idealiosios ir negatyviosios. Politika privalo būti sfera, reikalaujančia sąžiningumo, aukštos moralės, teisingumo – ne tik įvaizdžio, bet ir praktikos. Deja, taip būna ne visada. Iš tiesų dažnai politika yra priešinga šiemt mano išsakytiems idealams.
AŠ DIDŽIUOJUOSI regėdamas, kaip tvirtėja Lietuva. Lietuvos žmonėms tapo didžiule garbe, kad jų šalis gavo galimybę antrąjį 2013 metų pusmetį pirmininkauti ES Vadovų Tarybai. O juk esame vieni jauniausių ES narių.
BŪTI SAVO ŠALIES PREZIDENTU yra didžiulė atsakomybė. Prezidento pareiga yra visada siekti valstybės gerovės, stengtis dėl savo valstybės, kad ji taptų lygiateise pasaulio tautų bendruomenės nare. Taip pat privalai stengtis stiprinti valstybę ir iš vidaus, kad augtų kiekvieno piliečio gerovė ir jie jaustųsi saugūs bei besididžiuojantys savo šalimi.
DIENA, KAI TAPAU LIETUVOS PREZIDENTU, buvo neįtikėtina. Tuo metu viskas atrodė lyg sapnas. Kurį laiką buvau transo būsenoje nesuvokdamas, kas tik ką nutiko. Viskas aplink mane atrodė nerealu, tačiau aš kažkaip tame dalyvavau.
BŪDAMAS PREZIDENTU siekiau kaip galima greičiau grąžinti Lietuvą į Vakarų pasaulį. Per dešimtmetį prezidentavimo Lietuva sustiprino savo padėti tarptautinėje bendruomenėje, tapo ES ir NATO nare (patys stojimo aktai buvo pasirašyti keli mėnesiai po mano kadencijos).
KOVA UŽ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ man prasidėjo gimnazijoje. Klasiokai, Gabrielius Landsbergis Žemkalnis, Liudas Grinius ir aš, nusprendėme veikti aktyviai ir pradėjo leisti prieš nacių okupaciją nukreiptą pogrindinį žurnalą „Jaunime, budėk“. Tai buvo sąmoningas apsisprendimas. Žinijau, kas esu, kokios mano pareigos, vardan ko plušu. Manau, kad elgiausi kaip pasielgtų kiekvienas savo šalį mylintis lietuvis. Net ir siautėjant karui, sprogstant bomboms ir griūvant Vokietijos miestams, aš kažkaip sugebėjau atsiriboti nuo realybės. Atvykęs į Ameriką, su tikrove susidūriau nuo pirmųjų dienų. Reikėjo iš nieko kurtis gyvenimą, o aš nemokėjau nė kalbos pagrindų. Buvau be bendruomenės, be draugų, viską turėjau susikurti pats. Taip pirmą kartą paragavu tikro suaugusiojo gyvenimo.
MANO PIRMASIS DARBAS JAV buvo naktinė pamaina fabrike už 75 centus per valandą. Tai buvo be galo sunkus darbas. Mano rankos tiesiog neišlaikydavo grąžtų, su kuriais reikėdavo pragręžti metalą darant skyles automobilių sėdynėms tvirtinti. Nuo tokio darbo rankose atsirasdavo pūslės, kitą dieną jos prisikaupdavo kraujo, o trečią – sprogdavo neatlaikius krūvio.
PASIEKIMAS, KURIUO DIDŽIUOJUOSI yra po Čikagos gatvėmis besidriekianti didžiulė filtravimo sistema, valanti Mičigano ežerą ir sutaupanti miesto gyventojams milijonus dolerių.
IŠDIRBAU šešiems JAV prezidentams iš eilės be jokios pertraukos. Prieš kiekvieną naujojo prezidento inauguraciją jo štabo vadovas man pranešdavo: „Nereikalaujame iš jūsų atsistatydinimo iš JAV Aplinkos apsaugos agentūros. Prašome toliau darbuotis savo poste.“ Manau, kad niekas lyg šiol neprilygo šiam rekordui.
PIRMĄ KARTĄ į Baltuosius rūmus įžengiau būdamas 27 metų. Buvau jauniausias delegacijos narus. Puikiai atsimenu datą. Buvo 1963 metų vasario 16 diena, tada dar buvo gyvas prezidentas Johnas F. Kennedy.
DIDŽIAUSIĄ ĮTAKĄ MAN PADARĖ mano išsilavinimas. Dėkoju mokytojams, kurie ugdė manyje atsakomybės, nuoseklumo ir tiesioginio kontakto su žmogumi svarbą. Per visą gyvenimą išlikau sąmoningu lietuviu ir tai labai vertinu.
ESU PASIRYŽĘS tęsti pradėtus darbus. Žinodamas savo ribas, toliau darbuosiuosi vardan bendro gerbūvio. Esu pasiryžęs tą padaryti.
BAIGUS PREZIDENTO TARNYSTĘ ir nukritus atsakomybei nuo pečių, šiek tiek nerimavau, ką, perdavęs savo pareigas naujajai prezidentei, veiksiu ryt ryte ir ateityje. Ar tik be perstojo vaikščiosiu iš vieno kambario į kitą nežinodamas, kaip su savimi susitvarkyti? Laimei dabar galiu tarti, kad tos baimės, prabėgus penkeriems metams, buvo be pagrindo. Aš išlaikau praktiškai tą pačią rutiną kaip ir būdamas prezidentu.
PANAŠUMAS TARP prezidentavimo dešimtmečio ir šiandienos yra atsakomybė. Darbo krūvis – įvairių interesų atstovavimas, kontaktų su užsienio valstybininkais ir Lietuvos žmonėmis – nepasikeitė. Vidaus reikaluose krūvis galbūt net ir išaugo.
RYŠKIAUSIAS MANO VAIKYSTĖS PRISIMINIMAS YRA kiekvienos laisvos akimirkos praleidimas Dariaus ir Girėno stadione. Mano įsitraukimas į sportą be jokių abejonių sutvirtino mano disciplinos jausmą ir charakterį.
PAAUGLYSTĖJE subrendo mano tautinis sąmoningumas, įsipareigojimas žmogaus teisėms ir lietuvybei. Net ir būdamas paauglys, suvokiau laisvės svarbą.
KAUNAS YRA Kaunas. Nors myliu visą Lietuvą vienodai, tačiau, kiekvieną kartą apsilankius Kaune, širdį užlūsta šilti jausmai. Su džiugesiu vaikštau gatvėmis, kur prabėgo mano vaikystė ir paauglystė. Visada yra malonu ir gera sugrįžti namo.
MANO GERIAUSIAS DRAUGAS yra mano žmona.
PASITIKĖJIMAS yra artimam žmogui skiriamas jausmas, kai žinai, kad jis atsako tau lygiai tuo pačiu.
MANO VIZIJA LIETUVAI yra labai aiški. Lietuva turi begalinius išteklius jaunų talentingų žmonių. Jie turi potecialo, puoselėdami bendrą viziją, pasiekti, kad Lietuva pavytų stipriausias pasaulio valstybes.
ŽIŪRĖDAMAS ATGAL žmogus regi savo gyvenimo aukštumas ir žemumas. Žvelgiu atgalios į savo jaunystės dienas, kada į pasaulį pro rožinius akinius žvelgiau nerūpestingai ir idealistiškai. Suprantu, kad esu vienas tų laimingųjų, kuriam nusišypsojo neįtikėtinos galimybės. Galimybės, apie kurias niekada nė negalėjau svajoti.
